NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=528&OId=200
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Originalus rankraštis iš M.Akelaičio rinkinio 1860
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[VILKŲ KERŠTAS]
Vienas valsčionis gyveno prie girios ir turėjo du sūnus svevainykus. Jie, ganydami po girias, rado lizdą vilkų, katram jau buvo mažiukai vilkučiai. Vieną sykį, kaip nebuvo vilkės lizde, prisitaikė jie tenui ir prikalė po nagais vilkučių medinių vinučių (pleiškelių). Tada vilkučiai pradėjo spiegt nesavais balsais. An to riksmo atbėgo kaip be dūšios motka jų, o piemenys ką tik paspėjo inlipt in medį. Potam vilkė užpykus pradėjo kalbėt:
– Nerasi niekur tokios šalies, kaip pas mus. Negana, ką mane vadina vagiu, razbainyku, išplėštoju svetimos gėrybės – už ką man vaikus ištrotijo? Ar toks svietas yra? Tuščia jų – brudas visi.
An galo aplinkiniai žmonės negalėjo išleistie nė jokio gyvulėlio, ba vilkai susitarę viską niščijo – teip labai, kad net in tvartus per pamatus lindo ir darė žmonim iškadas.
FIKSAVIMO METAI: 1981
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 32
©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės / Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 32.