NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=6518&OId=4095 PAVADINIMAS: [Du broliai] DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Literatūrinė kalba TEKSTINIS TURINYS: Vienas karalius sulaukė du sūnu, kuriuodu jei tik prisiartindavę prie svetimų vaikų, tai tie ir numirdavę. Tėvas, dasižinojęs apė tai, pagailestavęs, kad jam Dievs nedavė gerų vaikų, ėmęs juos ir išvarė svietan. Išjojo. Vienas jų, Jonas karalaitis, bejodamas ir apsinakvojo girioje pas tokią bobą.
Ant rytojaus išėjo ant medžioklės. Pasitiko zuikį. Norėjo šaut, ale tas atsiprašė ir davė jam zuikutį, kurį jis in sodą, mūru aptvertą, įleido. Ant rytojaus ir kitomis dienomis jis tokiu pat būdu gavo vilkutį, meškutį ir levuką, kurie gražiai tame darže augo.
Teip ten pas senutę begyvendams, jis dasižinojo, kad vienas ricierius užmušęs vieną smako vaiką, už tai smakas perpykęs karaliui įsakęs: jei neduos savo vyriausios duktės, tai būsianti visa karalystė išpjauta. Tai girdėdamas karalaitis pasiryžo tą mergą išgelbėtie ir, tuojaus sėdęs ant savo greitojo žirgo, kaip žaibas ant dangaus atsidūrė už šimtų mylių pamarėje, kur smako sūnus trigalvis turėjo praryt tą mergą, ir trimi kirtimis nukirto smakui galvas. Kitą kartą nukirto antramjam smako sūnui penkias galvas ir išgelbėjo karalaitę. O trečiu kartu senąjį smaką su dvylika galvų užmušant, pagelbėjo jam ir tos jo užaugintosios žvėrys, kurias jis, karėn išsirengdamas, buvo namie pas tą senutę palikęs. Bobutė būtent pamačius, kad žvėrys baisiai graužt geležines duris pradėjo. Kaip tik atidarė, jos visos išbėgo kaip vėjas. O levas pradėjo vuostyt ir sakė:
– Mūs ponas yra nelaimėj – bėkim jam padėt.
Žvėrims atbėgus, karalaitis, drąsesnis tapęs, tuojaus nukirto smakui dvi galvi, o žvėrys vis nedaleido, kad galvos vėl priaugtų – prigytų. Nukirtęs visas galvas – labai sunkų darbą atlikęs, karalaitis leido žvėris girioj pabėgiot, o pats atsigulė pasilsėtie.
Tuom tarpu karaliaus tarnas, atėjęs kovos vieton pažiūrėt, rado smaką užmuštą. Jis nukirto karaliūnui galvą, o mergai ingrasino, kad sakytų, jis ją išgelbėjęs.
Žvėrys girioje vėl pajuto, kad kokia nelaimė atsitiko jų ponui. Levas sako:
– Bėkim kuo greičiausiai!
Atbėgo, rado jį negyvą. Levas atsitūpęs pratarė:
– Tu, zuiki, bėgiodamas po moterų daržus, turi žinot kokią žolę, kur gali atgydyt ir gyvu stotis...
– Aš nežinau, laputė kiba – ji labai išmintinga: ji kaip kada piemenims iš rankų atima žąsį.
– Ir aš nežinau, – atsakė lapė, – kiba kūmas vilkas: jis išneša avį iš tvarto – jis išmintingesnis.
Vilkas jau neturėjo ką atsakyt ir nuėjęs papjovė kumelį, vidur įlindęs, sugavo atlėkusius varnukus ir nog varno gavo atnešta gyvojo ir gydančio vandens, su kuriuomi nukąstą varnuko galvą prigydė. Dabar davė vilkas savo akis iškapot ir, in jų vietas insistatęs bonkutes su tuomi vandeniu, namon ėjo, bet nematydamas ėmė po visas šalis klaidžiotie. Levas, nesulaukdamas jį sugrįžtant, nusiuntė zuikį. Šitas, padavęs insikąst vilkui vuodegą, pradėjo jį vest, ale vilkas, zuikučiui šokant per kelmelį, ėmė jam iš netyčių ir nukando vuodegaitę. Levas atsiuntė lapę su didele kaip šluota vuodega – šita jau ir parvedė vilką. Tuoj levas patepė vilkui akis su vienu, kitu vandeniu – ir atgijo akys. Paskui patepė savo ponui – galva prigijo, patepė kitu – atgijo.
O tuom tarpu tas karaliaus tarnas nori vest karalaitę. Apstatė visą miestą sargyba, kad niekas neineitų, iki neapsives. Dabar zuikutis su vilku pagelbėjo savo ponui susirašyt su karaliaus dukteria, nunešdami jai jojo gromatas, teip kad jis galėjo ją vestie, o tą tarną paskui nužudyt davė.
FIKSUOTOJAS: Mikalojus Akelaitis FIKSAVIMO METAI: 1860 SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, Nr. 17 SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas P. 30-31. Nr.33. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose : [studija]. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.) SAUGOMA: LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 1-43, Nr. 4 ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Atgal |