NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=7143&OId=4650 PAVADINIMAS: [Apie tris karaliūčias, į gulbes pavirtusias] DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: Vienoje pasakoje, Ežeriūnų (Zarasų) tarmėje užrašytoje, apė tūlą miško sargą, kuriam pati pabėgo, tarp kitų skaitome:
„Kai sugrįža miška sargas namā, tai nieka neberada: nei pačias, nei dvara, nei sadų, – su ju visa prapuola. Tadu anas pasijeme su savim sūnų ir išeja pačias ieškatų. Eja eja ir užeja pamiškėj dveslinų, apie katrų buva apstajį levas, kurtas, kriuokas (gripas) ir skrudelė. Visi keturi niekaip negali terpu savį šitas dveslinas pasdalyt. Kaip tik pamate atainunt miška sargų, tuoj apstaja visi jį prašyt, kad anas jiem padalytų. Miška sargas paskyrė: skrudelei – smagenas, kurtui – jeknas ir plaučius, levui – priekį, e kriuokui – užpakalį. Labai žvėrys džiauges iš takia padalijima ir prižadėja žmagui būti jam unt pagelbas, jegu raiks. Tadu miška sargas pasisake, kad ainųs ieškatų sava pačias. Kriuokas jam pasake, kad ja pati esunt labai tali, ažu daugalia žemių ir marių ir gyvena pa stikla kalnu. Tuojau levas liepė miška sargui sėst un sava nugaras, kurtas bėga keliu uostydamas, e skrudelė visų laikų buva inskabinus leva pauodegin. Kai priseja keliaut par marias, tai kriuokas paėme visus un savįs ir skrisdamas neše. Teip anys perkeliava vienų karalystį ir paklause apie stiklinį kalnų, bet tinai da niekas negirdėja apie takį kalnų. Untraj karalystej pasake, kad esų girdėjį apie takį kalnų, bet nežinų, kur anas yr. Trečiaj karalystej pasake, kad žinų takį kalnų, bet anas esųs teip tal, kad nei anys, nei jų vaikai tį nenuveisių. E medžiasargį žvėrys pasmainydami vis neše ir neše. Unt gala dasieke ir tų kalnų. Bet anas buva labai slidus, kad un ja užeit nebuva galima, tik skrudelė, aplink apibėgus, rada mažutį skylelytį, pra katrų ir inlinda vidun pažiūrėt, ar yra tį miška sarga pati. Inlindus rada par vartus guliuntį šunį su devyniam galvam, bet anas skrudelės nepamate, katra ir vidun inbėgus apžiūrėja visa ir sugrįžus šitiems visa pasake. Tuojau kriuokas su sava geležiniu snukiu prakirta stikliniam kalni didesnį skylį, e levas su nagais išdraske takių didelį, kad visi sulinda. Levas su kurtu tuoj šaka un devyniagalvia šunia, e kriuokas visų pirma iškapaja jam akis. Suplėšį devyniagalvį, eja visi dvaran un kiema. Čia medžiasargis insiunte skrudelį, kad pavadintų ja pačių. Skrudelė inlindus rada karaliaus šeimynų valgunt pietus ir, užlipus karalienei un kajas, apmyža jų. Karaliūčia išbėga aran ir, pamačius sava vyrų su sūnum, labai nusteba ir klause, kaipgi anys čia atkeliava ir kaipgi jų devyniagalvis nesudraskė. Bet miška sargas jų nuvede un vartus ir parade tų devyniagalvį suplėšytų. Karaliūčia sugrįža vidun ir saka tėvui:
– Kų mes jam darytum, kad mana vyras ataitų?
Atsake karalius:
– Jegu anas būtų taks stipras, kad galėtu čia atait, tai mes jį labai meilei prijimtumem. Bet anas čia negalės atait. Jį devyniagalvis tuoj suplėšytų.
Bet duktė, vis narėdama tėvų ištirt, vėl palaukėjus klause:
– Iš tiesų, tėve, kaip anas raiktų nužudyt?
Karalius vėl atsaka:
– Kam gi žudyt? Kad ataitų, tai linksmintumems ir tu paliktum ja pačiu! Kad tik mum ažmušt kaip nars devyniagalvis šuva, katras mum prislėge su stikliniu kalnu ir paverte tavi ir tava dvi seseris ažu gulbes.
Tadu karaliūčia atadare duris ir inlaide sava vyrų su sūnum ir žvėris. Kakia buva visų linksmybe, kai dažinaja, kad jau devyniagalvis nebegyvas. Linksminas ir gėre visakius gėrimus! Pa tam miška sargas apsigyvena par sava uošvį ir palika karalium.“ PATEIKĖJAS: Šimkūnas iš Jūžintų parapijos FIKSUOTOJAS: Petras Arminas-Trupinėlis FIKSAVIMO METAI: 1904 FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Jūžintų parapija SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, Nr. 98 P.105-107. Nr.98. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose : [studija]. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)
SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, Nr. 151 ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Atgal |