Knygadvario objektas "BsTB 13 122-114 Pasaka AT 156 [Žmogus ir levas]" >> "[Žmogus ir levas]"

Knygadvaris


NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=7292&OId=4783

PAVADINIMAS: [Žmogus ir levas]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Gy­ve­no toks ka­ra­lius, ir ji­sai tu­rė­jo ka­rę su ki­tu ka­ra­lium. Ir jis pa­jė­mė ki­to ka­ra­liaus žmo­nių in ne­lais­vę. Ta­sai ka­ra­lius tu­rė­jo to­kį di­de­lį so­dą. Tas so­das bu­vo ap­ves­tas mū­ro sie­na aukš­čio sep­ty­nias pė­das. Ir tas so­das tu­rė­jo pen­kis šim­tus va­la­kų, ir ja­me bu­vo pri­leis­ta vi­so­kių žvė­rių. Ir tas ka­ra­lius kaip pa­im­da­vo ką in ne­lais­vę, tai už­da­ry­da­vo in tą so­dą ant pa­ros, tai jei iš­lik­da­vo per pa­rą nog žvė­rių, tai pa­leis­da­vo.
Ale vie­nas žmo­gus per ka­rę bu­vo pa­jim­tas ir bu­vo iš­duo­tas in tą so­dą įmest, bet tas žmo­gus pa­bė­go ir nu­vė­jo in gi­rią. Ra­do to­kią olą. Jis įlin­do in tą olą, ap­si­ro­ka­vo ten jis sa­vo var­gus – ver­kia jis ten sė­dė­da­mas. Ale at­ei­na toks šlu­bas le­vas. At­ėjo tas le­vas pas jį ir už­si­dė­jo ko­ją ant to žmo­gaus ke­lių. Tas žmo­gus pa­žiūrė­jo, kad jo ko­joj yra pa­ši­nas. Ta­da jis iš­trau­kė tam le­vui tą pa­ši­ną, nu­si­vy­nio­jo no sa­vo ko­jos ska­ru­lį ir ap­vy­nio­jo le­vui ko­ją. Pas­kui le­vas tą žmo­gų la­bai my­lė­jo. Ne­šė jis jam mais­tą, pjo­vė žvė­ris ir ne­šė tam žmo­gui. Par­ne­šė jis jam ir ug­nies, tai žmo­gus ke­pė tą mė­są ir val­gė. Teip le­vas mai­ti­no tą žmo­gų per tre­jis me­tus.
Vie­ną kar­tą bu­vo me­džiok­lė to ka­ra­liaus, ir me­džio­to­jų šu­nes ra­do pė­das to le­vo ir pė­dom at­ėjo pas tą žmo­gų su tuo le­vu. Ir pas­kui tie šu­nes su­grį­žę at­ve­dė me­džio­to­jus, ir pa­jė­mė tą žmo­gų ir le­vą gy­vus, par­ve­dė pas ka­ra­lių. Ka­ra­lius vėl tą žmo­gų su le­vu įme­tė in tą so­dą ant pa­ros. Bet tas le­vas bu­vo drū­čiau­sias vi­sų žvė­rių ir sto­vė pas tą žmo­gų ir ne­lei­do prie jo žvė­rių. Žvėrys su­bė­go ap­lin­kui, ir bu­vo jų kau­ki­mas, nes jos bu­vo kas­ die­ną pa­pra­tę lakt žmo­nių krau­ją, o tas le­vas jų ne­da­lei­do prie to žmo­gaus. Ka­da pra­slinko pa­ra, at­ėjo ka­ra­liaus tar­nai ir ra­do tą žmo­gų su ­le­vu­ gy­vus ir ­pa­lei­do. Pas­kui tas žmo­gus su tuo le­vu iš­ėjo in ki­tą ša­lį.

FIKSUOTOJAS: Vincas Žemaitukas

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Daukšiai

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
P.122-123. Nr. 114. J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose : [studija]. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis.)

SAUGOMA:
LMD (Lietuvių mokslo draugijos fondai Lietuvių tautosakos rankraštyne Lietuvių literatūros ir tautosakos institute) | I 49h, Nr. 11

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal