NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8107&OId=5364
PAVADINIMAS: [Laumės dirba moteriškus darbus]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Senovės gadynėje aidavo vakarais verptie. Vienąkart viena marti turėjo daug verpimo. Išėjo visos mergos iš to namo pas kitą gaspadorių verptie, tiktai liko viena ta marti tuos namuos. Atsisėdus verpia. Ateina dvi moters su vindais. O buvo tokia mada po vakarienei subatos vakare aitie vakaraut. Ta gaspadinė pamislijo, kad kokios moters teip atėjo verptie, o tai buvo laumės. Ta gaspadinė atnešė linus – visus suverpė, atnešė pakulas – suverpė. O laumės verpdavo be žiburio, tiktai po mėnesiu. Tai gaspadinei suverpė viską – pasibaigė jai, netur ką daryt. Nubėgo pas savo tėvus. Tėvai ją pamokino:
– Parėjus namon, užžibyk tu jom žvakę ir nuobrukas pajėmus perplėšk per pusę ir paduok abiem ir sakyk: „Vai, verkia verkia…“ Klaus: „Kur?“ Sakyk: „Vakaruos“. Tai jos pamislija, kad tai jų vaikai verkia.
Ta parėjus teip ir padarė. Tos laumės sako:
– Gesyk žiburį: mum nereik, mum šviesu ir teip.
Šita sako:
– Vai, verkia verkia…
Tos klausia:
– Kur?
Šita sako:
– Vakaruos.
Tos tuo[j] pasikėlė ir išė. Nuvėję už lango:
– Giliukis tavo, ką tu tokia kytra. Mes tavo ir kaulus būtume sumalę.
FIKSUOTOJAS: Motiejus Ališauskas
FIKSAVIMO METAI: 1874
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Vilkaviškio apyl.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 37, Nr. 3
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12. Juodoji knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Sudarė Kostas Aleksynas. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Paaiškinimai Leonardo Saukos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. Al III 3
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas