NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=841&OId=356
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1860 originalus rankraštis iš M.Akelaičio rinkinio
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[AUKSINĖ KAČIUKĖ]
Dideliam sode vaikščiojo panelė vieno bagoto pono. Ten jai bevaikščiojant, pasirodė auksinė kačiukė ir vis netoli jos bėgiojo, ale pagaut jokiu spasabu negalėjo: kačiukė vis toliau viliojo panaitę, net iki giriai. O anai malonu pasigaut tokią gražią kačiukę. Tik rozu iš tos kačiukės pasidarė jaunas vyras. Ale jis buvo razbainyku. Nuvedė ją in savo urvą, kur buvo labai gražūs pakajai. In visus pavelijo eit, tik in vieną ne. Išeidamas paliko jai karielius ir pasakė:
– Jei tu kokią šelmystą del manę padarysi, tai karieliai pajuos.
Ale kur ji iškęs? Kaip tik anas išėjo, tuojaus nuėjo in pakajų, kur neliepė eit. Persigando, pamačius užmuštus žmonis. Ale vienas da galėjo šnekėt. Pasakė:
– Paimk uzbonėlį, išeik laukan, rasi už kalnelio šaltinį. Pasemk vandenio ir apliesi visus negyvus kūnus – jie atgis visi.
Kaip tik pradėjo laistyt, žmonių priviso pilna toj stubelėj. O jos karieliai jau pajuodo. Paskui pasakė in tuos žmonis:
– Jūs būkit čia patol, pakol jis negrįš. Ir kaip išgirsit mane ratunko šaukiančią, visi pulkit duot man pamačį.
Razbainykas parėjęs tuoj pažiūrėjo in karielius – jau tie juodi. Paėmęs už sprando, ir neša in aną stubą, kur buvo visi trupai. Anie, išgirdę riksmą, išbėgo duot pamačį. Razbainyką visi supuolę surišo ir atvedė in miestą, kur užmušė. Kad jis nebūtų surištas, galėtų persiverst in kokį žvėrį, ba kad buvo surištas, tai tąsyk negalėjo padaryt savo štukos.
FIKSAVIMO METAI: 1981
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 90, Nr. 53
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės / Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 53.