NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=847&OId=359
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1860 originalus rankraštis iš M.Akelaičio rinkinio
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[ŽMONĖS DANGUJE]
Šlėkta ir mužikas buvo priimti in dangų, ba jiem dievas jau liepė ateit. Kaip jau priėjo dangaus duris, mužikas norėjo jau pasibaldyt * in duris – šlėkta padraudė jį ir pasakė:
– Tu, durniau, nemoki lotyniškai!
Ir pradėjo šlėkta baidyt in duris. Šventas Petras pasiklausė:
–A kto tu? *
Šlėkta pasakė:
– Ego.*
Atsakė šventas Petras:
– Ne počeba nam takego.*
Paskui šlėkta nosį nuleido ir verkė dangaus. Tada mužikas pabaldęs. Pasiklausė šventas Petras:
– Kas čia?
Mužikas atsakė:
– Aš.
Šventas Petras pasakė in žmonis lenkus, neseniai priimtus in dangų:
– Puščaice, to bendze naš.*
Šlėkta vėl pasibaldė. Pasiklausė:
– Kto tu?
– Ja.*
– Puščaice, to bendze dzis dva.*
Paskui pamatė poną dievą, katras pasakė in juos:
– In nieką jūs nesikiškit, kad ir matysit ką negerai darant.
Trečią dieną nieko nevalgę mūs novicijušai. Atėjo pietūs.
Aniuolai neša ilgą stalą iš vieno pakajo in kitą ir norėjo išnešt jį ne išilgą, ale skersą. O čia kopūstai su lašiniais teip kvepia! Jau mužikas negali trivot, o aniuolai vis bovinasi su stalu, norė–dami išnešt skersai. Dabar mužikas užpykęs rodo su rankom, kad išilgai neštų. Dievas pasakė;
– Jau eisi sau laukan – matai, kam kišiesi, kur tau nepriguli.
Paskui biednas mužikėlis išėjo verkdamas.
FIKSAVIMO METAI: 1981
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 56
©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės / Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 56.