NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=849&OId=360
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1860 originalus rankraštis iš M.Akelaičio rinkinio
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[KAS SUSAPNUOS GRAŽIAUSIĄ SAPNĄ]
Važiavo trys kupčiai in kelionę. Vienas vadinosi Srolius, kitas – Borukas, o trečias, da jaunas, – Joškus. Užpuolė juos naktis tamsi. Gerai, kad davažiavo karčemą, katroj teipogi buvo
žydas šinkorium. Inėjo in ją, pasiklausė, ar neturi ko valgyt, ba buvo labai alkani. Atsakė šinkorius, kad turi pečiuj keptą antį. Paskui susidėjo po kelis skatikus ir nusipirko pečenką. Teip seniausias pasakė:
– Mum trim tos anties nebus gana. Veli teip padarykim. Da diena toli – gulkim, ir katras gražiausią sapną sapnuosim, tai tas suvalgys antį.
Anie pristojo an to ir atsigulė. An rytojaus užsikėlė – tuoj seniausias pradėjo pasakot savo sapną:
– Rodosi, kad aš buvau danguj, sėdėjau su ponu dievu an auksinio krėslo ir gėriau vyną, visokias patrovas valgiau. Nu, o tu kokį sapną turėjai?
– Aš sėdėjau su ponu dievu an deimentinio krėslo ir valgiau šurum burum jautį. O ką jis sapnavo?
– Aš ir norėjau eit in dangų, ale pasakė, kad aš negadnas esu būt danguj. Žiūrėjau, kaip jūs su ponu dievu sėdėjot, valgėt ir gėrėt. Paskui užpykęs spjoviau, parėjau in šitą karčemą ir suvalgiau antį: žinojau, kad jūs jau ne alkani, ba ponas dievas jus prisotino.
FIKSAVIMO METAI: 1981
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 93-94, Nr. 57
©: Adaptavimas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės / Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 57.