NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9864&OId=6958
PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Gyvenę menkoj trobelėj vyras ir jo moteris. Vieną vakarą išėjus jo pati į kiemiuką žiūria, kad jų darželyj kažkas sužibėja kaip ugnis – atsiminė moteriškė, kad piningai dega. Įjėjus tarė savo vyrui:
– Ar žinai ką? Aš mačiau mūsų darže piningus degant – verta juos iškasti, būt mudviem laimė.
Vyras:
– Ką čia kasti. Kad bus laimės lemti, patys ateis...
Ulyčia eidamas vienas kaimietis išgirda ir užsimislina iškasti piningus. Pasėmė kitą draugą ir pradėja kasti – užkasė nunykusį, apipuvusį šunį. Supykę už apgavimą, pajėmė už uodegos – no ulyčios langas atdaras buva – ir įmetė į trobelę šunį, sakydamu:
– Še tava laimė, – ir nuvėja.
Šuva kaip krita ant aslos ir suskambėja – ogi piningų ciela krūva!
Ir no to karta palika turtingi. Ir tas žmogus visados pasakodava, kad neieškok laimės – pati ateis, jei būsi jos pažadėtas.
FIKSUOTOJAS: Pranciškus Narvydas
FIKSAVIMO METAI: 1902
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Trumpaičiai, k., Skaistgirio sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Trumpaičių k., Žagarės vls., Šiaulių pav.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 98-99, Nr. 42
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 42
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2–440, Nr. 2
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas