NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9980&OId=7037
PAVADINIMAS: Teksto 1998 metų redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Literatūrinė kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Vai tu mano mielas (1),
Kur tu pasidėjai,
Kur tie tavo žodžiai,
Ką tu man kalbėjai?
Nuėjai nuo manęs
N’ant vienos adynos –
Akys mano verkia
Dėl tavęs, vaikinai (2).
Kas tai dar per čėsai,
Kas tai per gadynė,
Kad žmonių liežuviai
Meilę pagadina!
Gyvenant ant svieto
Man be tavęs sunku,
Numirčiau nors šiandien –
Bet ant tavo rankų!
Ainu in laukelį –
Niekas man nemiela,
Ir aš kaip avelė
Klaidinėju viena.
Užeičiau ant kalno,
Toli (3) pamatyčiau,
O savo mieliausią
Pas save vadyčiau.
O aš bevelyčiau
Aukštus kalnus kastie,
Ne kaip savo mielą
Mylėjus (4) pamestie.
Kad ir kalnus kasčiau,
Kasus (5) pasilsėčiau,
Kad tik savo mielą (6)
Po akių turėčiau.
Vai, kas man iš turtų,
Kas iš bagotysčių,
Turtingesnė būčiau,
Kad tave turėčiau (7).
Kad šiandieną mirčiau,
Tavęs neužmirščiau,
Nors kalne (8) gulėčiau,
Bet tave mylėčiau!
Žąselių pulkelis
Dunojėliu (9) plaukia,
O tavo mieliausia
Ašarėles braukia.
Po tavo nuo manęs
Atsitolinimo (10)
Kad aš ne su tavim (11),
Liūdnums mane ima.
Be tavęs, jaunasai (12),
Ilgus čėsas matos,
Kiekviena adyna
Man rodosi metas.
Kad in žalią pievą
Ainu grėbtie šieno,
Daug matau jaunųjų –
Nėra tavęs vieno!
Vai, kur tos adynos,
Kur tos brangios dienos,
Kaip rūtų darželij
Tu su manim vienas
Buvai rūtų skintie,
Aš vainiką pyniau,
Ant galvelės dėjau,
Lelijoms dabinau.
Kad aukštam svirnelij
Abudu sėdėjov
Ir meiliais žodeliais
Tarp savęs kalbėjov (13),
Tarei, jog „man yra
Daug mergų ant svieto,
Bet širdyje mano
Tau yr vienai vieta“.
Jei tie tavo žodžiai
Visi tikri buvo,
Sugrįžk tu pas mane,
Tegul jie nežūva.
Sugrįžk pas tą, kuri
Neperstos mylėjus,
Neperstos, kol gyva,
Širdyje turėjus.
1 Vyrai dainuodami sako: „miela“.
2 Vyrai dainuodami sako: „mergina“.
3 Kiti sako: „Rasi“.
4 [Vyrai sako:] „Mylėjęs“.
5 [Vyrai sako:] „Kasęs“.
6 Variantas: „Bet kad savo mielą“.
7 Variante šita strofa stovi:
Aš nė jokių turtų
Daugiaus nenorėčiau,
Kad savo mieliausį
Pas save turėčiau.
8 [Variantas:] „Nors kape“.
9 [Variantas:] „Nemunėliu“.
10 [Variantas:]
Po tavo buvimui,
Atsitolinimui.
11 [Variantas:] „Kaip tavęs nematau“.
12 [Variantas:] „Be tavęs, mieliausias“.
13 [Variantas:]
Kad mudu svirnelij
Abudu sėdėjov,
Meiliai susiėmę
Su savim kalbėjov.
PATEIKĖJAS: Marė Basanavičienė-Birštoniūtė Dainą Jonas Basanavičius užrašė arba iš savo motinos Marės Basanavičienės, arba iš Basanavičių namuose tarnavusių merginų.
FIKSUOTOJAS: Jonas Basanavičius
FIKSAVIMO METAI: 1868
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 271-274, Nr. 383
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 10. Ožkabalių dainos, kn. 2. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. Melodijas parengė Eligija Garšvienė. Paaiškinimai Leonardo Saukos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, P. 165-166, Nr. 383
Ożkabalių dainos. Surinko J. Basanavičius. Shenandoah, Pa, 1902. T. 2.
SKELBTA LEIDINYJE:, P. 206-207
„Aušra“, 1885, Nr. 7/8.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas