FIKSUOTOJAS

Pasaka AT 123 Apė ožkelės vaikelius ir vilką
Vilkas nugirsta, kaip ožkelÄ— Å�aukia savo vaikelius. PapraÅ�o kalvio paploninti liežuvÄÆ, kad plonai kalbÄ—tų, paÅ�aukia oželius ir juos suÄ—da.... 1997 redaguota versija

Padavimas apie piliakalnÄÆ Å ukių dvaro laukuose
Suvalkų rÄ—dyboje, VilkaviÅ�kio paviete, Å ukių dvaro laukuose yra piliakalnis. Pasakojama, kad bernas, nuÄ—jÄ™s ant piliakalnio, užmigo. Sapnavo, jog prasivÄ—rÄ— kalnas. Kai ÄÆÄ—jo ÄÆ vidų, rado dvarÄ…, o ten sutiko juodÄ… panÄ…. Å i pasakÄ—, kad ber... [Piliakalnis Å ukių dvaro laukuose]

Pasaka AT 804B+1061+1071+1072+1062 [Kaip tarnas ponui i� velnio paĨią i�vadavo]
Vedė ponas paĨią, kuri buvo velniui pažadėta. Kaip tik ponas ją vedė, taip ją velnias ir pavogė. Tarnas Jokūbas pažadėjo ponui paĨią grąžinti. Jokūbas nuėjo prie pragaro vartų ir stato bažnyĨią. Velniai nenorėdami, kad prie pragaro... [Kaip tarnas ponui paĨią i� velnio i�vadavo]

MitologinÄ— sakmÄ— apie vaidulÄÆ
Vaiduliai yra velniai, kurie vaikÅ�to žeme. Sakoma, kad jeigu žmogus buvo labai nedoras arba kuris paÄ—mÄ™s komunijÄ…, jos ne prarijo, bet parsineÅ�Ä— namo ir paslÄ—pÄ— (kartais dÄ—davo ÄÆ avilÄÆ, kad bitÄ—s gerai medų neÅ�tų), tai toks žmogus numirÄ... [Vaidulis]

MitologinÄ— sakmÄ— apie vaidulÄÆ ā€“ velniÄ…
Vienuose namuose trankydavosi vaidulis. Bernas, eidamas gulti ÄÆ tvartÄ…, pasiÄ—mÄ— Å�ventinto vandens ir Å�lakstyklÄ™. SakÄ—, kad kai ateis vaidulis, paÅ�ventins jÄÆ. Kai atÄ—jo vaidulis, bernas ne Å�ventino, bet paleido ÄÆ jÄÆ visÄ… Ä…sotÄÆ. Vaidulis ne... [Vaidulis - velnias]

MitologinÄ— sakmÄ— kaip per naktigonÄ™ susiÄ—mÄ— su vaiduliu
GražiÅ�kių KereiÅ�a ir KundraĨikas nujojo ÄÆ naktigonÄ™. Vyrai susitarÄ—, kad jeigu kas atsitiktų, jie bus kartu. PamatÄ—, kad kažkas ateina prie arklių. KereiÅ�a susiÄ—mÄ— su juo. Vyras suprato, kad imasi ne su žmogumi, o vaiduliu. Tada jis pradÄ—... [Per naktigonÄ™ susiÄ—mÄ— su vaiduliu]

Mitologinė sakmė apie vaidulio nugalėtą baudžiauninką
Baudžiauninkas negalÄ—jo atsikratyti vaidulio. Kai jiedu susiimdavo, tai baudžiauninkas vis jÄÆ nugalÄ—davo. Kai tik vyras važiuodavo paskutinis, vaidulis lÄÆsdavo ÄÆ akis ir grasindavo, kad jam bus galas. KartÄ… baudžiauninkui kelyje kažkas sugedo, ... [Vaidulio nugalÄ—tas baudžiauninkas]

Mitologinė sakmė apie ker�taujanĨią numirėlę
Keliolika vyrų jojo ÄÆ naktigonÄ™. Jodami pro prÅ«sų kapines, pamatÄ—, kad iÅ� kapo iÅ�lenda rankos. Tada žmogysta iÅ�lipo iÅ� kapo, perlipo per tvorÄ… ir nuÄ—jo ÄÆ kaimÄ…. Tarp jojanĨių vaikinų buvo du jauni vokieĨiai. Jie pasakÄ—, kat ta žmogyst... [KerÅ�taujanti numirÄ—lÄ—]

MitologinÄ— sakmÄ— apie vaidulÄÆ, kuris kareivÄÆ apdovanojo pinigais
ViÅ�tyĨio girioje gyveno vaidulis. ŽmonÄ—ms, kurie eidavo pro Å�alÄÆ, jis siÅ«lydavo pinigus, bet Å�ie neimdavo. Tada vaidulis juos pasmaugdavo. KartÄ… per giriÄ… Ä—jo kareivis. Vaidulis atidavÄ— kareiviui pinigus ir paaiÅ�kino, kad jis turÄ—jo juos kam... [Vaidulis, kuris kareivÄÆ apdovanojo pinigais]

Pasaka AT 334 [Raganos namų aplinka]
Ragana prisikalbino merginą būti jos marĨia. Mergina apvaik�Ĩiojo raganos kambarius ir pasakojo raganai, ką matė: statinę žmonių rankų, statinę kraujo, statinę smegenų, statinę žmonių galvų. Ragana paai�kino, kas tai yra ir pagrasino me... [Raganos namų aplinka]

Pasaka AT 327F+327C [Ragana ir Jurgutis]
Ragana prisiÅ�aukÄ— iÅ� balos JurgutÄÆ, pagavo, parsineÅ�Ä— jÄÆ namo ir gerai penÄ—jo, kad riebesnis bÅ«tų. Kai ragana nupenÄ—jo JurgutÄÆ, liepÄ— savo dukrai jÄÆ iÅ�kepti. Bet Jurgutis pergudravo raganos dukrÄ… ir ÄÆ peĨių ÄÆstumÄ— jÄ… paĨiÄ…. Ragana ... [Ragana ir Jurgutis]

Etiologinė sakmė apie Liucipieriaus ir angelų sutvėrimą
Dievas sutvÄ—rÄ— dangų, žemÄ™ ir Liucipierių. Ne tik Dievas, bet ir Liucipierius tvÄ—rÄ—. Dievas, pavilgÄ™s pirÅ�tÄ… ÄÆ marias, jÄÆ nukrÄ—tÄ— ir sukÅ«rÄ— angelÄ…. Dievui pasitraukus, Liucipierius mirkÄ— pirÅ�tÄ… ÄÆ vandenÄÆ, jÄÆ vis krÄ—tÄ— ir sukÅ«rÄ—... [Liucipieriaus ir angelų sutvÄ—rimas]

Etiologinė sakmė apie Liucipierių, velnius ir pasaka AT 803 [Sukaustytas velnias]
Tveriant pasaulÄÆ, Dievas Liucių ir jo angelus patalpino danguje. Liucius danguje padarÄ— krÄ—slÄ…: kas ant jo atsisÄ—s, tÄ… surakins ir daugiau nepaleis. Jis galvojo, kad pasiÅ«lys Dievui atsisÄ—sti, o tada pats bus Dievu, taĨiau atsisÄ—do pats. Dievas... [Liucipierius, velniai ir Sukaustytas velnias]

Mitologinė sakmė apie mergų bendravimą su velniais
SenovÄ—je velniai eidavo ÄÆ jaunimo susirinkimus ir Å�okdavo su mergomis, žaisdavo žaidimus. Velniai bÅ«davo pasivertÄ™ gražiais jaunikaiĨiais. Su velniais Å�okusios mergos tose vietose, kur lietÄ— jų pirÅ�tai, rasdavo mÄ—lynes. TokÄÆ jaunikaitÄÆ gal... [Mergų bendravimas su velniais]

Mitologinė sakmė apie draudimą miegoti apsijuosus diržu
Sakoma, žmogui miegant nereikia būti apsijuosus diržu. Kiekvienas žmogus turi angelą ir velnią. Kai žmogus miega apsijuosęs, velnias sako, kad tai kūlys, o angelas, - kad žmogus. Ir taip jie ginĨijasi.... [Draudimas miegoti apsijuosus diržu]

TikÄ—jimas apie draudimÄ… kojÄ… supti
Motina bardavo, kad vaikai sėdėdami supdavo koją. Sakydavo, kad velnias, atsitūpęs ant kojos, labai džiaugiasi. Todėl nereikia supti nei kojos, nei rankos.... [Draudimas koją supti]

MitologinÄ— sakmÄ— apie baidymus, kurie nesiliovÄ—, kol nebuvo sudraustas velnias
Vyras nujojÄ™s su arkliais ÄÆ Vidgirų giriÄ… naktigonÄ—n. Ten yra pievos, pavadintos "Å iauĨių balos". Jis paleido arklius, o pats atsigulÄ—. Vyrui rodÄ—si, kad kažkas atjoja, nuo eglių krenta kankorėžiai, medžiai linksta ir lūžta. Po kiek laiko... [Baidymus, kurie nesiliovÄ—, kol nebuvo sudraustas velnias]

Mitologinė sakmė apie vyrų pe�tynes, kurioms sukir�ino velnias
Dambaukos (Bartininkų valsĨius, VilkaviÅ�kio pavietas) karĨemoje žmonÄ—s gÄ—rÄ—. Vienam žmogui prireikÄ— iÅ�eiti ÄÆ laukÄ…. Jis pamatÄ— per laukus ateinantÄÆ didelÄÆ susilenkusÄÆ vyrÄ… juodais drabužiais, ilgaauliais Ĩebatais, skybÄ—lÄ™ užsitrauku... [Vyrų peÅ�tynÄ—s, kurioms sukirÅ�ino velnias]

Mitologinė sakmė apie keturių vėjų pagalbą neteisingai apkaltintam kareiviui
Kareivis grÄÆždamas namo apsistojo nakvynÄ—s pas vienÄ… Å«kininkÄ…. Jis bijodamas prie savÄ™s laikyti pinigus, papraÅ�Ä— Å«kininko juos pasaugoti. Ryte Å«kininkas kareiviui pinigų neatidavÄ—, bet nuvežė ÄÆ teismÄ… ir neteisingai apkaltino. Kareivis pa... [Apie keturių vÄ—jų pagalbÄ… neteisingai apkaltintam kareiviui]

MitologinÄ— sakmÄ— apie vyrÄ…, kurÄÆ su vežimu velnias traukÄ— ÄÆ daubÄ…
Karpiejų Urbaitis važiavo namo, kai pastebÄ—jo, kad kažkas sÄ—di jo vežime. Privažiavus prie daubos, velnias griebÄ— už vadelių ir pradÄ—jo traukti vežimÄ… ÄÆ daubÄ…. Urbaitis, matydamas, kad jÄÆ gali ÄÆtraukti, Å�oko iÅ� vežimo ir nuÄ—jo namo. K... [Apie vyrÄ…, kurÄÆ su vežimu velnias traukÄ— ÄÆ daubÄ…]

Pasaka AT 298A* [Saulės, �alĨio ir vėjo ginĨas]
Žmogus eidamas rado tris vyrus akmenis beskaldant. Žmogus pasakÄ—: ā€˛PadÄ—k, Dieveā€�. Trys vyrai ā€“ tai buvo saulÄ—, Å�altis ir vÄ—jas ā€“ pradÄ—jo ginĨytis, kuriam žmogus tai pasakÄ—. Jie pasivijo žmogų ir paklausÄ—, kÄ… žmogus palabino. Žmogu... [SaulÄ—s, Å�alĨio ir vÄ—jo ginĨas]

Mitologinė sakmė apie mėnesių ginĨą
Trys mÄ—nesiai ā€“ sausis, vasaris, kovas ā€“ susiginĨijo, kuris daugiau už visus gali Å�aldyti. Sausis pradÄ—jo žmogų Å�aldyti. Žmogus pradÄ—jo bÄ—gti, rankom muÅ�tis, medžius kirsti. NesuÅ�aldÄ—. Kovas gyrÄ—si, kad jis galÄ—tų medÄÆ suÅ�aldyti, t... [Apie mÄ—nesių ginĨą]

MitologinÄ— sakmÄ— apie girnių, kuriam velnias padÄ—jo kelti akmenÄÆ
Senas žmogus darydavo girnas. KartÄ… jis vertÄ— dviem buomeliais didelÄÆ akmenÄÆ. Akmuo kilo iÅ� duobÄ—s. AtÄ—jÄ™s kerdžius pasakÄ— "PadÄ—k, Dieve!", tai buomeliai sulūžo ir akmuo ÄÆkrito atgal ÄÆ duobÄ™. Mat girnius dirbo su velnio pagalba. ... [Apie girnių, kuriam velnias padÄ—jo kelti akmenÄÆ]

Pasaka AT 569 [Apie virėją, kuris sumu�ė karaliaus kariauną]
Karaliaus virėjas kas dieną sumu�davo visus indus. Karalius užpyko ir i�vijo virėją. Eidamas virėjas girioje rado trobelę, kurioje gyveno �e�i milžinai. �ia jis rado staltiesę, kuri pasidengdavo valgiais. Eidamas toliau sutiko žmogų, kuris... [Apie virėją, kuris sumu�ė karaliaus kariauną]

Pasaka AT 1051+1062+1060 [Kaip siuvėjas i� sodo i�vijo milžinus]
Dvare buvo didelis sodas, kuriame gyveno dvideÅ�imt milžinų. Niekas negalÄ—jo ÄÆ tÄ… sodÄ… užeiti. SiuvÄ—jas norÄ—damas paragauti to sodo vaisių, nusprendÄ— milžinus iÅ�varyti. SiuvÄ—jas ir milžinai varžėsi, kas perÅ�oks per vyÅ�nios medÄÆ, kas au... [Kaip siuvÄ—jas iÅ� sodo iÅ�vijo milžinus]

Pasaka AT 1640 [Kaip kalvis i� sodo i�varė milžinus]
VargÅ�as kalvis rado raudonųjų pinigų ir davÄ— bobutei iÅ�virti. BobutÄ— verda pupas, bet pupos neminkÅ�tÄ—ja. AtÄ—jo avių pirkÄ—jas ir bobutÄ— raudonuosius iÅ�mainÄ— ÄÆ liesÄ… avÄÆ. Kalvis ir bobutÄ—, radÄ™ puode tik avies kaulus be mÄ—sos, pagalvoj... [Kaip kalvis iÅ� sodo iÅ�varÄ— milžinus]

Pasaka AT 1188 [Apie kvailÄ… velniÄ…, kurÄÆ Å¾mogus vis ā€˛rytojā€� siuntÄ— ateiti]
Žmogus pasiskolino iÅ� velnio pinigų, o apie atidavimÄ… pasakÄ—, kad paraÅ�ys ant vartų, kada velnias juos gaus. Velnias suderÄ—jo, kad jei neatgaus pinigų, paims žmogaus sielÄ…. Žmogus ant vartų užraÅ�Ä— "Ateik rytoj anksti, tai gausi". Velniui p... [Apie kvailÄ… velniÄ…, kurÄÆ Å¾mogus vis

Pasaka AT 1030 [Apie kvailą velnią, kuris su žmogumi dalijosi derlių]
Velnias ir žmogus pasodino bulves. Jie susiderėjo, kad velniui teks kambliai, o žmogui - �aknys. Atėjus derliaus nuėmimo laikui, jie taip ir padarė. Kitą kartą žmogus su velniu sėjo miežius. Žmogus pasiėmė miežius, o velnias - �aknis. Ši... [Apie kvailą velnią, kuris su žmogumi dalijosi derlių]

Pasaka AT 1089 [Apie kvailÄ… velniÄ…, nemokantÄÆ kulti]
Boba kÅ«lÄ— kluone. AtÄ—jÄ™s velnias paklausÄ—, ar ji norÄ—tų pagalbos. Å i sutiko, tik pasakÄ—, jog turi vienÄ… spragilÄ…. Velnias pasidarÄ— spragilÄ… ir pradÄ—jo kulti, taĨiau kÅ«lÄ— taip, kad Å�iaudai Å�oko aukÅ�tyn. Velnias, bekuldamas, patrÅ«ko ir ... [Apie kvailÄ… velniÄ…, nemokantÄÆ kulti]

BsTB 13 72-59 Pasaka AT 104 [Apie drąsius žvėris]
Zuikis su liÅ«tu susivaidijo, padavÄ— zuikis liÅ«tÄ… ÄÆ teismÄ… (sÅ«dÄ…). LiÅ«tas atsivedÄ— meÅ�kÄ… ir vilkÄ… ir laukia zuikio. Zuikis pasikvietÄ— katÄ™. LiÅ«tas, meÅ�ka ir vilkas iÅ�sigando katÄ—s ir puolÄ— bÄ—gti. ... [Apie drÄ…sius žvÄ—ris]

BsTB 7 134-16 MitologinÄ— sakmÄ— apie vaikÅ�ĨiojantÄÆ marÄ…
Maras vaikÅ�Ĩiojo naktÄÆ ir po langais klausdavo žmonių, ar jie miega. Jeigu kuris atsakydavo, kad miega - mirdavo. Norint iÅ�vengti mirties reikia sakyti "DievÄ… garbinam".... Teksto 1998 m. redakcija

BsTB 3 142-71 Pasaka AT 650A* ā€“ ApÄ— stiprųjÄÆ JonÄ…
Du neturtingi žmonÄ—s turÄ—jo sÅ«nų JonÄ…, kuris užaugo stiprus ir daug valgantis. Sugalvojo jis eiti tarnauti pas ponÄ…. NuÄ—jÄ™s pas vienÄ… sutarÄ—, kad tarnaus penkerius metus, daug nenorÄ—siÄ…s, tik vienÄ… kartÄ… suduoti ponui per užpakalÄÆ. Ponas... Teksto 1997 m. redakcija

BsTB 3 144-72 Pasaka AT (1642, 1681) + 1653B ā€“ Kaip viens piemuo pono dukterÄÆ vedÄ—
Buvo du broliai ā€“ vienas kvailas, o kitas gudrus. Jiedu pas vienÄ… ponÄ… ganÄ— dvare avis, daugiausia tas protingasis. KartÄ… kvailasis atÄ—jo iÅ�leisti brolÄÆ pietų. Gudrusis paliko avis gulinĨias ir liepÄ— kvailiui, kad rastų tokias pat gulinĨias ... Teksto 1997 m. redakcija

BsTB 3 370-166 Pasaka AT 1199A ā€“ Kaip vilkas mokinosi kepti duonÄ…
Girioje vilkas sutiko žmogų ir papra�ė duonos. Paragavęs ėmė klausinėti, kaip jos i�sikepti. Žmogus jam papasakojo, kad reikia i�arti žemę, pasėti rugius, kai jie užaugs nukirsti, tada i�kulti, sumalti ir tik i�kepus jau valgyti. Vilkas n... Teksto 1997 m. redakcija

BsTB 12 382-6 TikÄ—jimas [Negalima Å�lapintis ÄÆ vandenÄÆ, nes po mirties Dievas liepsiÄ…s tÄ… vandenÄÆ iÅ�gerti]
... Teksto 2004 m. redakcija

BsTB 12 383-7 TikÄ—jimas [Kaip kam nors kÄ… piktÄ… padaryti]
Kai rugiai pradeda žydÄ—ti, reikia nueiti sekmadienÄÆ (nedÄ—lioj) per miÅ�ias ÄÆ rugių laukÄ… ir atsargiai suriÅ�ti keturias varpas ÄÆ krÅ«vÄ…, kad kartu augtų. Paskui kiekvienÄ… sekmadienÄÆ per pat miÅ�ias reikia nueiti tų varpų pažiÅ«rÄ—ti. Taip r... Teksto 2004 m. redakcija

Atgal