KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 7 272-33 Pasakojimas apie Ragainės pilį ir padavimai apie Ragainės pilkalnį

Čia skelbiami 827 tautosakos kūriniai iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998“. Tai J. Basanavičiaus knygos „Iš gyvenimo lietuviškų vėlių ir velnių. Surinko dr. Jonas Basanavičius (1903)“ naujas leidimas. Skelbiama tautosaka apie vėles ir pomirtinį gyvenimą: pasakos (84), sakmės ir padavimai (656), pasakojimai (10), oracija (1), malda (1), rauda (1), giesmės (2), posakiai (5), tikėjimai (39), liaudies medicina (4). Tautosaką užrašė Vilius Kalvaitis (562 tekstai), Vincas Basanavičius, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Juozas Kovas ir kt. Kai kas paimta iš Adomo Liudviko Jucevičiaus, Augusto Schleicherio, Augusto Leskieno, Karlio Brugmano ir kitų publikacijų. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Lina Būgienė, dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Radvilė Racėnaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė, dokt. Nijolė Kazlauskienė, Irena Žilienė, Jurga Dambrauskitė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Anksčiau Ragainės pilis buvo pastatyta iš akmenų, tik viršuje turėjo mažus langelius. Dabar ji visai kitokia. Ragainės pilkalnis yra netoli Ragainės miesto į rytus, prie Nemuno. Senovėje jo viršuje buvo skylė. Kai žmogus į jo skylę įmetė akmenėlį, pasirodė mergelė ir paprašė daugiau nemesti, nes į ją pataikė. Vyras, parvažiuodamas Nemuno ledu, pamatė šalia krantinių kalnų vyrą. Tas meldė, kad jį į dvarą nuvežtų. Po kurio laiko vyras pajuto, kad yra ties Ragainės pilkalno viduriu, kuris atrodė lyg dvaras, o jame vyko vestuvės, šoko jo kaimynė. Kai pakalbino kaimynę, pasijuto esąs ant Nemuno. Ponams važiuojant į turgų, prieš pilkalnį vieno jų arkliai pavargo. Pamatė vyrą, kuris paprašė jį pavežti. Šis liepė važiuoti link pilkalno. Ten pateko į didelį dvarą, kuriame vyko vestuvės. Kai ponas pamatė marčią, pažino, kad tai jo bernienė. Grįžęs sužinojo, kad ši, jam išvažiavus, pasikorė.

MOKSLINIS KOMENTARAS Skelbiamame tekste pateikti du to paties KbPdK *140 tipo skirtingi variantai. Populiarus siužetas apie velnių vestuves dažnas ir sakmėse, nesusietose su konkrečia vieta.