KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: Mitologinė sakmė kaip medžiotojas padėjo Perkūnui velnią nušauti

Skebiama 320 tautosakos kūrinių iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 6. Lietuviškos pasakos, kn. 2. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Vaga, 2003“. Šiame BTB tome skelbiami tekstai ir jų komentarai iš J. Basanavičiaus knygos „Lietuviszkos pasakos. D. 2. Shenandoah, Pa.: "Dirvos" sp. , 1902“. Tautosakos kūriniai: pasakų – 115, sakmių ir padavimų – 184, pasakojimų – 8, tikėjimų – 13. Tautosaką užrašė Jonas Basanavičius, Vincas Basanavičius, Matas Slančiauskas, Vilius Kalvaitis, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Jonas P. Gaubas, Jadvyga Juškytė, Pranas Aidukaitis, Petras Virakas ir kt. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Dovilė Kulakauskienė ir Irena Žilienė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Medžiotojas medžiojo ir užėjo didelė perkūnija. Jis pamatė raudonai apsirengusį vyruką, kuris perkūnijai trenkiant po akmeniu palenda, o perkūnijai nutilus išlenda ir iš perkūndebesio tyčiojasi. Medžiotojas susmulkino sidabrinį pinigą ir nušovė tą vyruką. Po kurio laiko medžiotojas sutiko senuką, kuris jam davė parako, tik liepė į žmogų niekada nešauti. Kartą susipyko medžiotojas su žmogumi ir šovė į jį, bet save nusišovė.

MOKSLINIS KOMENTARAS Sakmės „Perkūnas medžioja velnią“ variantas. Šios sakmės užrašyta 73 variantai.