KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: Pasakos AT 475 [Pragaro katilo kurstytojas] ir AT 566 [Trys magiški doleriai ir stebuklingi obuoliai]

Čia skelbiami 827 tautosakos kūriniai iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998“. Tai J. Basanavičiaus knygos „Iš gyvenimo lietuviškų vėlių ir velnių. Surinko dr. Jonas Basanavičius (1903)“ naujas leidimas. Skelbiama tautosaka apie vėles ir pomirtinį gyvenimą: pasakos (84), sakmės ir padavimai (656), pasakojimai (10), oracija (1), malda (1), rauda (1), giesmės (2), posakiai (5), tikėjimai (39), liaudies medicina (4). Tautosaką užrašė Vilius Kalvaitis (562 tekstai), Vincas Basanavičius, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Juozas Kovas ir kt. Kai kas paimta iš Adomo Liudviko Jucevičiaus, Augusto Schleicherio, Augusto Leskieno, Karlio Brugmano ir kitų publikacijų. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Lina Būgienė, dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Radvilė Racėnaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė, dokt. Nijolė Kazlauskienė, Irena Žilienė, Jurga Dambrauskitė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Senas siuvėjas pasiėmė mastą, lygintuvą, žirkles ir išėjo į pasaulį. Sutiko poną, kuris pakvietė jį siūti. Ponas atnešė siuvėjui gabalą milo ir paprašė pasiūti sermėgą. Taip pat prisakė pakurti ugnį. Tas ponas buvo velnias, o namai - pragaras. Jis pamatė, kad gęsta katilas, tai prikimšo malkų ir užkūrė. Iš katilo prabilo sielos ir pasakė, kaip siuvėjas turi sukirpti duotą gabalą, kad iš to milo turi pasisiūti krepšį ir už darbą neimti pinigų, o prašyti trijų kaušų putų iš katilų. Gavęs putų, jis išėjo. Užmigo pievoje, o atsibudęs pamatė aplink jį avių pulkus. Sutiko senelį - Dievą, kuriam už 3 dolerius pardavė avis. Priėjo pirtelę, kurioje buvo trys mergos. Jis paprašė nakvynės. Siuvėjas vedė vieną iš tų mergų. Mergos apmainė jo dolerius, o jį išvarė. Eidamas pamatė obelį, o kai suvalgė obuolį, jam užaugo ragai. Kai jis suvalgė obuolį nuo kitos obels, ragai dingo. Prisiskynęs obuolių, vyras grįžo pas mergas. Davė joms po obuolį - joms užaugo ragai. Vyras tol mušė mergas, kol šios atidavė dolerius. Paskui jis davė po kitą obuolį - ragai nukrito. Vyras vėl vedė ir laimingai gyveno.