KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: Mitologinė sakmė, kaip berniokas velnią priveikė, bet ir pats nukentėjo

Čia skelbiami 827 tautosakos kūriniai iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998“. Tai J. Basanavičiaus knygos „Iš gyvenimo lietuviškų vėlių ir velnių. Surinko dr. Jonas Basanavičius (1903)“ naujas leidimas. Skelbiama tautosaka apie vėles ir pomirtinį gyvenimą: pasakos (84), sakmės ir padavimai (656), pasakojimai (10), oracija (1), malda (1), rauda (1), giesmės (2), posakiai (5), tikėjimai (39), liaudies medicina (4). Tautosaką užrašė Vilius Kalvaitis (562 tekstai), Vincas Basanavičius, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Juozas Kovas ir kt. Kai kas paimta iš Adomo Liudviko Jucevičiaus, Augusto Schleicherio, Augusto Leskieno, Karlio Brugmano ir kitų publikacijų. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Lina Būgienė, dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Radvilė Racėnaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė, dokt. Nijolė Kazlauskienė, Irena Žilienė, Jurga Dambrauskitė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ANOTACIJA: Į Trumpaičių kaimą (Joniškės parapijoje) ateidavo velnias, pasivertęs vokiečiu. Kai saulė nusileisdavo, tvoros sutratėdavo, šunys pradėdavo loti ir nusivydavo vokietį. Šis užšokdavo ant pirties ir kojomis barškindavo į sieną, o šunys visą naktį lodavo. Kai gaidžiai sugiedodavo, vokietis šokdavo nuo pirties ir bėgdavo, o šunys jį nusivydavo į laukus. Drąsus bernas paėmė puodą, žvakę, šermukšninę lazdą ir, užsilipęs ant pirties, uždegė žvakę ir pavožė ją po puodu. Kai vokietis užlipo ant pirties ir pradėjo kojomis daužyti į sieną, bernas nuėmė puodą nuo žvakės ir ji apšvietė vokietį, dar drąsuolis pasitelkė lazdą - vokietis pabėgo, o šunys jį nusivijo. Ryte priepirtėje žmonės rado lyg apverstą statinę smalos, jie juokėsi iš vokiečio, o šis nekentė juokų, tai sumanė bernui atsilyginti. Kai šis arė ir atėjo pietų laikas, tai paleido jaučius, o kai reikėjo juos kinkyti, neberado. Bernas ieškojo dvi dienas, o, eidamas pro kūlyną, pamatė žmogų, vyžas pinantį, kuris parodė, kur jaučiai.