Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3618 PAVADINIMAS: BsTB 8 219-145 Pasaka AT 552B [Apie vieną žmogų, saulę, mėnulį ir vėją] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Pora turėjo tris dukras. Vyras išėjo arti laukų. Buvo apsiniaukę ir šalta, tai tėvas pasakė, kad jeigu saulė sušildys jį, atiduos savo vyriausią dukrą. Saulė sušildė, vyras atidavė dukrą. Tėvas nuvažiavo į girią malkų kirsti. Kai sutemo, jis pasakė, kad jeigu pašvies mėnulis, atiduos jaunesnę dukrą. Ši ištekėjo už mėnulio. Per šienapjūtę vyras išėjo šienauti. Buvo labai karšta. Jis pasakė, kad jeigu papūs vėjas, jis atiduos jauniausią dukrą. Dukra ištekėjo už vėjo. Po kiek laiko vyras pasiilgo vyriausios dukters. Saulė žentas pasakė žmonai iškepti blynų, bet ši nenorėjo pečių kurti, tai supylė saulei ant galvos - blynai iškepė. Grįžęs namo, tėvas žmonai liepė padaryti tą patį. Moteris suvertė vyrui tešlą ant galvos - šis kelias dienas pirtyje prausėsi. Vyras nuėjo pas mėnulį. Žentas siuntė žmoną į rūsį medaus ir pašvietė pirštu. Grįžęs tėvas bandė padaryti tą patį - tamsoje motina nugriuvo nuo kopėčių. Kai vyras nuėjo pas jauniausią dukrą, vėjas žentas numetė kailinius ant vandens ir abu su žmona sušoko ant jų - plaukė kaip su valtimi. Kai grįžęs vyras su žmona taip padarė, nuskendo. TURINYS: [Apie vieną žmogų, saulę, mėnulį ir vėją] Rankraštinė versija [Apie vieną žmogų, saulę, mėnulį ir vėją]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 552 B, Žentai – saulė, mėnulis ir vėjas, [4] Atgal |