Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3743 PAVADINIMAS: BsTB 8 256-167 Pasaka AT 327A [Apie vaikus ir raganą] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Girioje gyveno vyras su žmona, jie turėjo sūnų ir dukrą. Mirus žmonai, vyras vedė kitą moterį. Kai šeima neturėjo ką valgyti, pamotė pasiūlė išvesti vaikus į girią. Ten vaikai priėjo raganos trobelę. Ši pakvietė juos į vidų. Ragana uždarė berniuką, o mergaitė turėjo jai tarnauti. Berniuką ragana norėjo iškepti, tad maitino geriausiais valgiais. Kai ragana pasakė, kad vaikas iškištų pirštą apžiūrėti, ar jau riebus, šis iškišo kaulelį. Taip ragana maitino berniuką keturias savaites. Ji liepė mergaitei kurti krosnį. Kai krosnis prikaito, ragana liepė mergaitei lįsti į vidų. Ši atsigulė skersai angą. Kai ragana rodė, kaip mergaitė turi atsigulti, ši įkišo raganą į vidų ir sudegino. Vaikai paėmė maisto, brangių akmenų iš raganos skrynių ir išėjo. Vaikai priėjo upę, per kurią juos perplukdė antis. Kai vaikai grįžo namo, rado pamotę mirusią. Tėvas pardavė keletą vaikų atneštų akmenėlių, jie gyveno turtingai. TURINYS: [Apie vaikus ir raganą] Rankraštinė versija [Apie vaikus ir raganą]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 327 A, Vaikai ir ragana, [73; 12] Atgal |