Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3745 PAVADINIMAS: BsTB 8 260-169 Pasaka AT 670+554 [Apie vieną vandraunyką] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Karalius su žmona turėjo dukrą. Ši pametė žiedą. Karalius apkaltino tarną, kuris suprato paukščių kalbą. Vyras išgirdo, kaip viena antis sakė, kad prarijo žiedą. Tarnas grąžino karalaitei žiedą. Jis paprašė karaliaus arklio ir išjojo į pasaulį. Vyras, jodamas pro upę, išgirdo žuvų, išmestų į krantą, kalbą. Vyras įmetė jas į vandenį, šios pažadėjo jam padėti. Kai vyras išgirdo skruzdėlių skundą, kad žmonės ir gyvuliai jas trypia, pasuko arklį į šalį. Skruzdėlių karalius jam padėkojo ir pažadėjo padėti. Jodamas pro girią, vyras pamatė, kaip varnai metė varniukus iš lizdo. Kad šie nemirtų iš bado, vyras nudūrė savo arklį ir atidavė jiems. Varniukai pažadėjo jam pagelbėti. Vyras nuėjo į miestą, kur karaliaus duktė ieškojo sutuoktinio. Karalaitė įmetė į marias žiedą ir liepė vyrui jį surasti - žuvys išnešė žiedą į krantą. Sode buvo pasėta dešimt maišų aguonų ir vyras turėjo jas surinkti - skruzdėlės surinko visus aguonų grūdus. Karalaitė liepė vyrui parnešti obuolį nuo gyvenimo medžio. Varnai atnešė vyrui stebuklingą obuolį. Karalaitė perpjovė obuolį pusiau, abu suvalgė po dalį - tarp jų kilo meilė. Jie iškėlė vestuves, gražiai gyveno. TURINYS: [Apie vieną vandraunyką] Rankraštinė versija [Apie vieną vandraunyką]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 670, Žmogus, supratęs žvėrių kalbą, [127; 10] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 554, Dėkingi gyvūnai, [92; 25] Atgal |