Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3749 PAVADINIMAS: BsTB 8 265-171 Pasaka AT 851 [Apie karaliūną] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Karaliūnas išjojo į pasaulį ieškoti merginos. Jis keliavo kartu su tarnu. Girioje prie trobelės vyrai pamatė mergaitę, kurios paprašė nakvynės. Mergaitė gyveno su pamote (močeka ragana) ragana. Vyrai liko nakvoti. Ryte ragana davė tarnui butelį, kad šis perduotų karaliūnui. Butelys trūko, skystis apliejo arklį - šis pastipo. Kai tarnas grįžo paimti balną, rado varną, lesantį arklio mėsą. Vyras nušovė varną ir paėmė jį. Vyrai priėjo karčemą, tarnas davė smuklininkui varną, kad išvirtų. Karčemoje rinkdavosi žmodžudžiai. Kai vyrai suvalgė sriubos su varno mėsa, krito negyvi. Liko tik smuklininko duktė, kuri parodė karaliūnui žmogžudžių turtus. Karaliaus mieste karaliūnas perskaitė, kad karalaitė tekės už to, kas jai užmins mįslę ir ji neatmins. Karaliūnas užminė mįslę. Naktį karalaitė atėjo pas vyrą ir pradėjo klausinėti apie mįslę. Karaliūnas pasakė atsakymą, tačiau nuvilko merginai viršutinį drabužį. Kitą dieną vyko teismas, per kurį karaliūnas pasakė teisybę ir parodė drabužį. Karaliūnas ir karalaitė susituokė, vyko puota. TURINYS: [Apie karaliūną] Rankraštinė versija [Apie karaliūną]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | NOVELINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 851, Karalaitė neįmena mįslės, [36; 2] Atgal |