|
Knygadvario objektas

NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=4787 PAVADINIMAS: BsTB 13 125-117 Pasaka AT 315+300 [Karaliūnas Jonas ir sesuo] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 13 tomas Jonas Basanavičius. Levas lietuvių pasakose ir dainose.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004
Tai pirmoji stambi lietuvių folkloristikos studija. Pradinius vienuolika jos skirsnių J. Basanavičius paskelbė 1907 metais ką tik pradėjusioje eiti jo tvarkomoje „Lietuvių tautoje“. Papildyta dar tiek pat skirsnių, ji 1919 m. buvo išleista atskira knyga. Pirmojoje dalyje pateikiama medžiaga – pasakojamosios tautosakos tekstai, lietuvių kalbos duomenys, tautodailės pavyzdžiai. Antrąją dalį sudaro J. Basanavičiaus atlikti tyrinėjimai, kitų tautų folkloro, mitologijos duomenys, istorinės bei kultūrinės įžvalgos, susijusios su nagrinėjama problema, cituojama daugybė lietuvių liaudies dainų.
Ši knyga – tai J. Basanavičiaus pastangos atskleisti, koks įvairus yra liūto paveikslas lietuvių tautosakoje ir kodėl šis tolimų kraštų gyvūnas taip dažnai joje minimas. „Tai įspūdingas, didžiulis lyginamasis lietuvių pasakų tyrinėjimas <...>. Nors jis ir su trakų-frigų teorijos prieskoniais, bet tokio darbo nėra buvę iki J. Basanavičiaus ir nėra iki šiol“ (Leonardas Sauka).
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tryliktą tomą parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Tekstologinio parengimo aspektus aptarė Kostas Aleksynas, žodynėlį sudarė Vitas Agurkis.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Edita Korzonaitė ir dr. Jūratė Šlekonytė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Karalius vedė antrą kartą. Pamotė parideno obuolį ir liepė vaikams sugauti jį. Karaliūnas Jonas su seserimi apsinakvojo žmogžudžių name. Vaikinas verdančiu aliejumi apliejo žmogžudžiams akis, susidorojo su jais. Karalaitė išleido žmogžudį iš rūsio, šis pasakė, kaip galėtų pasveikti. Karalaitė apsimetė sergančia, brolis gavo įvairių žvėrių pieno ir pažadą gauti po jauniklį. Liūtė davė jam trūbą jaunikliams prišaukti. Sesuo padarė tepalo, išgydė žmogžudžius. Žvėrys sudraskė žmogžudžius. Brolis prirakino seserį grandinėmis ir paliko. Karalaitis nuėjo į miestą, kur karalaitė turėjo būti atiduota slibinui. Jonas su žvėrimis įveikė jį, atsigulė pailsėti ir užmigo. Karaliaus vežėjas nukirto karaliūnui galvą, paėmė karalaitę. Meška atnešė tepalo - karalaitis atgijo. Sužinojęs, kad vežėjas ves karalaitę, Jonas su žvėrimis nuvyko į dvarą. Karalaitė pažino Joną, jie susituokė. Karalaitis užspringo, jį palaidojo rūsyje, paskui žemėje ir medyje. Žvėrys išėmė karstą iš rūsio, iškasė iš žemės, įkėlė į medį. Kai jie numetė karstą iš medžio - karalaitis atgijo. Grįžus namo, liūtas liepė kirsti jį pusiau. Karalaitis perkirto žvėris, iš jų pasidarė ministrai, kasininkas, vežėjas, liokajus ir kt. TURINYS: [Karaliūnas Jonas ir sesuo]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 315, Nedora sesuo, [120; 95] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 300, Slibino nugalėtojas, [77; 232] Atgal |