|
Knygadvario objektas

NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=4846 PAVADINIMAS: BsTB 13 159-144 Pasaka AT 159*+314 [Našlaitis Jonukas] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 13 tomas Jonas Basanavičius. Levas lietuvių pasakose ir dainose.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004
Tai pirmoji stambi lietuvių folkloristikos studija. Pradinius vienuolika jos skirsnių J. Basanavičius paskelbė 1907 metais ką tik pradėjusioje eiti jo tvarkomoje „Lietuvių tautoje“. Papildyta dar tiek pat skirsnių, ji 1919 m. buvo išleista atskira knyga. Pirmojoje dalyje pateikiama medžiaga – pasakojamosios tautosakos tekstai, lietuvių kalbos duomenys, tautodailės pavyzdžiai. Antrąją dalį sudaro J. Basanavičiaus atlikti tyrinėjimai, kitų tautų folkloro, mitologijos duomenys, istorinės bei kultūrinės įžvalgos, susijusios su nagrinėjama problema, cituojama daugybė lietuvių liaudies dainų.
Ši knyga – tai J. Basanavičiaus pastangos atskleisti, koks įvairus yra liūto paveikslas lietuvių tautosakoje ir kodėl šis tolimų kraštų gyvūnas taip dažnai joje minimas. „Tai įspūdingas, didžiulis lyginamasis lietuvių pasakų tyrinėjimas <...>. Nors jis ir su trakų-frigų teorijos prieskoniais, bet tokio darbo nėra buvę iki J. Basanavičiaus ir nėra iki šiol“ (Leonardas Sauka).
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tryliktą tomą parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Tekstologinio parengimo aspektus aptarė Kostas Aleksynas, žodynėlį sudarė Vitas Agurkis.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Edita Korzonaitė ir dr. Jūratė Šlekonytė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Prieš mirtį senelis sūnui davė kalaviją, skarelę ir du gabalėlius duonos. Vaikinas pamatė liūtą, sakalą ir skruzdėlę, kurie buvo apstoję negyvą arklį. Liūtas paprašė Jonuko padalinti mėsą, šis padalino ir gavo galimybę virsti gyvūnais. Vaikinas virto sakalu, prilėkė karaliaus rūmus. Karalaitė prašė paukštį įskristi į kambarį. Kai šis įskrido, ji uždarė paukštį narve. Naktį vaikinas virto skruzdėle, išlindo iš narvo, tada virto žmogumi ir priėjo prie karalaitės lovos. Ši išsigando, pradėjo šaukti. Vaikinas grįžo į narvą. Paukštis vėl virto skruzdėle ir žmogumi - riksmas pasikartojo. Jonukas vėl priėjo prie karalaitės. Ši papasakojo, kad yra pažadėta piktam karalaičiui, kuris siunčia slibiną paimti duoklės. Vaikinas pažadėjo išgelbėti merginą. Jis pavirto liūtu ir nukando slibinui galvas. Karalius liepė ruoštis vestuvėms. TURINYS: [Našlaitis Jonukas]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS APIE GYVŪNUS MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 159*, Ginčas dėl briedžio, [1; 40] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 314, Arkliu paverstas jaunuolis, [62, 58] PASTABOS: Sutrumpinta Julijos Maminskaitės iš Lygumų k., Švenčionių pav., pasaka. Atgal |