|
Knygadvario objektas

NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6852 PAVADINIMAS: BsTB 3 132-62 Pasaka AT 1640 – Apė tinginio laimę PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Vienas kriaučius buvo didelis tinginys. Kartą beieškodamas pavėsio atsigulė ant skruzdėlyno. Skuzdės aplipo, o jis pradėjo jas daužyti. Išdaužęs iš nuobodumo jas suskaičiavo – 500. Paskui nuėjo pas kalvį ir paprašė, kad jam padarytų geležinį medalį, ant kurio parašytų: „Vienu ypu 5000 galvų kerta“. Kriaučius užsikabino tą medalį ir vaikščiojo po miestą. Pasitaikė, kad toji karalystė kariavo su kita. Žmonės pasakė karaliui, kad vaikšto po miestą žmogus su tokiu medaliu. Karalius pasikvietė kriaučių ir liepė jam nugalėti kitos karalystės kariuomenę. Išsigando kriaučius, bet neturėjo kur bedingti. Išsirinko aukštą kumelę ir jojo į priešų šalį. Jojant kumelę išgąsdino kurapkų pulkas ir ji nulėkė prie kryžiaus. Kriaučius apsikabino kryžių, galvojo ant jo išsilaikyti, bet kryžius sutrūko per pusę ir liko kriaučiaus rankose. Priešų kareiviai, pamatę vieną atjojantį su kryžiumi, išsigando ir pasidavė. Tinginys kriaučius gavo karalystę ir karaliaus dukterį. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1640, Drąsus siuvėjas, [93; 40] Atgal |