|
Knygadvario objektas

NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6854 PAVADINIMAS: BsTB 3 133-63 Pasaka AT 1875 – Apė vargus vieno bernelio PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Bernelis tarnavo pas gaspadorių. Kartą gaspadorius važiavo į mišką kirsti malkų, o bernelį paliko saugoti arklių. Nesulaukęs šeimininko, bernelis pririšo arklius ir išėjo jo ieškoti. Eidamas pamatė ugnį, o prie jos sėdinčius tris žmogžudžius. Du iš jų norėjo užmušti bernelį, o trečias siūlė pasilikti už draugą. Tuomet jį nusivedė žmogžudžiai pas ūkininką vogti. Įkišo bernelį pro langą ir liepė viską mesti laukan. Gaspadorius išgirdo ir ėjo žiūrėti. Tuomet bernelis išbėgęs įlindo į tuščią avilį. Žmogžudžiai nesulaukę bernelio nuėjo vogti medaus. Pasiėmė sunkiausią avilį – kaip tik tą, kur anas pasislėpė. Kai atidarę rado bernelį, vėl norėjo jį užmušti, bet nutarė įkišti į statinę ir palikti. Bešvintant atbėgęs vilkas užuodė ir pradėjo lįsti vidun. Bernelis paėmė vilką už uodegos. Vilkas pradėjo bėgti, atsitrenkus statinė į medį sutrūko, bernelis nutraukė vilkui uodegą. Supykęs vilkas pasikvietė daug vilkų ir norėjo bernelį papjauti. Tas įsilipo į aukštą pušį. Atbėgę vilkai gulė vienas ant kito, o tas beuodegis pačiam viršuj atsirado. Bernelis trenkė stora šaka ir išsigelbėjo. Paskui sutarė pas vieną skerdžių ganyti žąsis. Ten tekėjo degtinės upelis. Žąsys prigėrė ir pradėjo voliotis. Bernelis jas surišo ir vedėsi. Tos išsipagiriojo ir pradėjo skristi. Kartu pakėlė ir bernelį. Bet paskui virvė nutrūko ir jis nukrito žemyn. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | MELŲ PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1875, Berniuko nuotykiai, [126; 61] Atgal |