Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6886 PAVADINIMAS: BsTB 3 142-71 Pasaka AT 650A* – Apė stiprųjį Joną PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Du neturtingi žmonės turėjo sūnų Joną, kuris užaugo stiprus ir daug valgantis. Sugalvojo jis eiti tarnauti pas poną. Nuėjęs pas vieną sutarė, kad tarnaus penkerius metus, daug nenorėsiąs, tik vieną kartą suduoti ponui per užpakalį. Ponas sutiko. Kartą liepė Jonui išvalyti šulinį. Tam ten dar bebūnant ponas liepė įristi girnų akmenį. Bet Jonas kaip niekur nieko išlipo su tuo akmeniu ant kaklo. Vieną žiemą vežė iš pono girios medžius. Visi bernai išsirinko gerus arklius ir išvažiavo, o Jonui liko kumelės, kurios vos paėjo. Bet Jonas dar greičiau už kitus parvežė namo medžius, kartais pats visą sunkumą panešdamas. Iš pradžių ponas džiaugėsi, kad turi stiprų darbininką, bet baigiantis tarnystei sugalvojo jį pabauginti. Išsiuntė Joną į malūną malti, kur naktimis trankydavosi dvasios. Bet Jonas neišsigando pasirodžiusio senio su ilga barzda ir viską sumalė, ir dar senį paliko be barzdos. Paskutinę tarnystės dieną Jonas prašo savo sutartos algos. Jonas taip kirto ponui, kad tas išlėkė per langą ir užsimušė. Jonas vedė pono žmoną ir liko gyventi dvare. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 650 A1, Stipruolis, [150; 29] Atgal |