Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6888 PAVADINIMAS: BsTB 3 144-72 Pasaka AT (1642, 1681) + 1653B – Kaip viens piemuo pono dukterį vedė PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Buvo du broliai – vienas kvailas, o kitas gudrus. Jiedu pas vieną poną ganė dvare avis, daugiausia tas protingasis. Kartą kvailasis atėjo išleisti brolį pietų. Gudrusis paliko avis gulinčias ir liepė kvailiui, kad rastų tokias pat gulinčias kai grįš. Avys pradėjo keltis, tai kvailasis visas išsmaugė ir suguldė, liko tik vienas avinas, kurio nespėjo pagauti. Grįžęs brolis barėsi, bet nėra ką daryti, sunešė avis ant durpių. Vakare broliai parginė tą vieną aviną ir niekam nematant įvarė į tvartą. Kai ponas sužinojo, uždarė abu į kluoną, o rytojaus dieną žadėjo juos bausti. Kvailiui nusibodo būti kluone, iškėlė duris ir išėjo abudu į girią. Ten rado besikūrenančią ugnį ir suprato, kad čia žmogžudžių esama. Abu įsitaisė medyje nakvoti. Kvailasis užsimanė savo reikalo, bet kai jau taisėsi ant tolimesnės šakos, nugriuvo su visom durim. Žmogžudžiai išsigando, o jų pinigai liko broliams. Grįžę sumokėjo ponai už avis, o gudrusis vedė pono dukterį ir gavo jo dvarą. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1642, Kvailio pirkinys, [19; 95] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1681, Žento nesėkmės, [11; 28] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1653 B, Broliai medyje, [52; 166] Atgal |