KNYGADVARIS

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Dvare buvo bravoras, kuriame mechanikas Breneris spiritą varė. Šalia buvo ir karčema, kurioje vyko vestuvės. Susiruošė šeimininkas eiti vestuvių pažiūrėti, bet Breneris jį perspėjo, kad nematytų ir negirdėtų to, kas ten vyksta. Nuėjo abu į karčemą, šeimininkas prisigėrė, o Breneris tada užlindo tarp jaunųjų ir dingo. Ir tada visi vestuvininkai pradėjo muštis. Nusigandęs šeimininkas išbėgo iš karčemos, Breneris jį pasivijęs baloje išmurkdė, tapo jis panašus į velnią. Tačiau ryte Breneris išsigynė karčemoje buvęs ar į balą šeimininką kišęs. Tada suprato ponas, kad velnio degtinę gėrė ir už tai jį velnias baloje niurkė.