KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 4 275-141 Pasaka AT 590 = 315 – Apė vieną karaliaus sūnų ir milžiną

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Karalius išjojo į karą, o jo rūmuose liko šeimininkauti jo pavaldinys. Karalienė jam neįtiko, tad jis apskundė ją karaliui ir šis liepė žmoną ir sūnų nužudyti. Bet karalienė išsiprašė jų nežudyti, o palikti girioje. Jiems ten begyvenant, berniukas rado dirželį, kurį užsijuosęs tapo labai stiprus. Kitą dieną rado skylę, į kurią įlindę rado milžinų dvarą. Vaikinas šešis iš jų užmušė, o septintasis po to pas jo motiną ateidavo. Sutarė jie abu vaikiną nužudyti: paruošė jam vonią, o kai jis nusirengė, išgręžė jam akis, nuskuto plaukus ir norėjo nuogą įmesti į skruzdėlyną, kad skruzdėlės gyvą suėstų. Bet milžinas pasigailėjo jo ir paliko pakelėje kruviną gulėti. Ten jį rado karalius ir apgyvendino prieglaudoje. Po kurio laiko vaikiną pamatė jauniausioji karaliaus dukra ir išsiprašė leisti jai už jo tekėti. Vėliau, jaunuoliams besėdint sode, atskrido varnai, kurie pradėjo peštis ir iškirto vienas kitam akis. Po to tie varnai išsimaudė greta esančiame tvenkinyje ir jų akys ataugo. Tai pamačiusi karalaitė nusivedė savo aklą vyrą į tvenkinį ir tol jam prausė akis, kol jos ataugo. Vėliau jis papasakojo savo gyvenimo istoriją ir, gavęs kareivių, išvyko ieškoti milžinų dvaro. Kareiviai jo motiną taip nubaudė, kaip ji su savo sūnumi norėjo pasielgti, o milžiną atsivežė į dvarą, kur iki gyvenimo pabaigos maitino.