KNYGADVARIS

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Buvo du pirkliai: Margis ir Laukis. Vienas iš jų buvo vedęs, o kitas, nors nebejaunas, - dar ne. Jau jis būtų nieko prieš vesti, bet tinkamos merginos negalėjo rasti. Bet kartą karčemoje jis pamatė tarnaitę ir paprašė jos tekėti už jo. Vėliau, jau praėjus kuriam laikui po vestuvių, Laukis pradėjo kalbėti, kad, kai Margio nebūna, jis leidžiantis laiką su jo žmona. Margis tuo nepatikėjo, dėl to abu susilažino. Tada Laukis paprašė draugo, kad per naktį savo miegamajame pasaugotų jo skrynią su pinigais. O pats įlindo į tą skrynią ir matė, kaip draugo žmona nakčiai ruošdamasi nusirengė ir pamatė ant jos kūno apgamus. Todėl kitą kartą susitikęs Margį jam vėl pasakė, jog buvo su jo žmona ir papasakojo, kurioje jos kūno vietoje yra apgamai. Taip Margis pralošė lažybas ir turėjo visą turtą atiduoti Laukiui, o pats su žmona išvažiavo į kitą miestą. Ten pabuvus jo žmona jį metė ir persirengusi vyru nuėjo tarnauti vienam karininkui. Po jo mirties ji užėmė to karininko vietą ir jau buvo gana turtinga. Tada liepė pašaukti Margį ir šis išpasakojo, kaip staiga taip nusigyveno. Tada abu nuvažiavo pas Laukį, ji persirengė moteriškais drabužiais ir tiesiai paklausė, kada gi jis su ja gulėjo. Laukis atsakė, kad niekada negulėjo. Tai pasakęs, jis turėjo ne tik draugo turtą grąžinti, bet ir savąjį atiduoti.