NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10157&OId=7188
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo kitąsyk du broliai išmintingi, o vienas kvailas. Jie sykį sumislijo ait vandravot in svietą. Keliavo vieną dieną, kitą – niekur nieko jie nepriaina. Priėjo namus. Tų namų gražus sodas ir obuolių daug tenai yra – jau jie neiškenčia valgyt. Jie nuvėjo in sodą ir krečia obuolius, – o tai buvo raganų namai. Išgirdo tos raganos, kad kas krečia obuolius, – išbėgę pagavo juos visus tris ir uždarė in klėtį. O tos raganos kad tik kokį, būdavo, keleivį pagauna, tai peni ir kepa. Davė jiem riešutų krimst ir pieno gert: sako, no tokio peno geriausia žmonės tunka. Ale jau juos pašėrė kiek nedėlių – šnekasi tos raganos, sako:
– Jau šiandie vieną kepsim.
Prikūrino pečių. Dvi raganos išlėkė, o viena atėjo pas klėtį, sako vienam:
– Iškišk pirštą per rakto skylutę.
Tas viens iškišo pagaluką. Toj ragana inpjovė, sako:
– Da tas kūdas.
Iškišo kits pagaluką – pjovė, sako:
– Ir tas da kūdas.
Sako:
– Iškišk tu trečias.
Tas kvailys iškišo savo pirštą – toj ragana inpjovė, sako:
– Jau tas geras.
Tuo atidarė duris, atsivedė tą kvailį, sako:
– Sėsk an ližės.
Tas kvailys sako:
– Kad aš nežinau kaip. Tu man parodyk.
Toj ragana atsisėdo an ližės, o tas kvailys – šust ją in pečių! Tuo uždarė, ir iškepė toj ragana, o jis, raktą pajėmęs, atsirakino duris, vėl nuvė pas anuos brolius. Tos raganos parlėkę suvedė pečenką.
An rytojaus jau jos rokuoja, kad tik du yra klėtij, tai jos no dviejų reikalauja ir iškišimo pirštų. Iškišo viens pagaluką – inpjovė peiliu, sako:
– Da tu kūdas. Iškišk tu.
Tas kvailys iškišo pirštą – ragana inpjovė, sako:
– Na, tu jau riebus – aik šen!
Atsivedė in stubą, sako:
– Sėsk an ližės.
O jis vėl sako:
– Kad aš nemoku, tu man parodyk.
Toj ragana atsisėdo, o tas kvailys pagriebęs – šust in pečių! Uždarė ir tą iškepė.
Parlėkė toj viena ragana, sako:
– Kas tai, kad seserys teip ilgai neparlekia?
Nesulaukdama seserų, pati suvedė.
An rytojaus nesulaukia anų, o jau žino, kad jau tik viens klėtij. Atsivedė vėl tą kvailį – pečius prikūrytas. Sako:
– Sėsk an ližės.
O jau jam toj ližė paprasta brasta. Sako:
– Kad aš nemoku, tu man parodyk.
Toj ragana atsisėdo an ližės, o tas kvailys – šust in pečių, uždarė ir iškepė tą paskutinę raganą. Atėjęs pas brolius, sako:
– Na, jau dabar aime – jau visas raganas iškepiau.
Dabar jie nieko gero tuose namuose nerado. Tas kvailys nusikabino klėties duris, ir aina jie toliau. Priėjo girią, užpuolė jau juos naktis – jie turi girioj nakvot. Bijodami, kad juos žvėrys nesuėstų, tai jie sulipo in aglę, o tas kvailys ir duris invilko in tą aglę.
Naktij atvažiavo devyni žmogžudžiai su ginklais, sukūrė ugnį ir skaito pinigus, o tas kvailys sako:
– Jau durų neišlaikau.
O tie jo broliai:
– Tik, susimildamas, laikyk, nes žmogžudžiai mus užmuš.
– Ale jau nedalaikau.
Ir paleido tais duris. Tos kaip subrozdėjo per šakas – tie žmogžudžiai persigandę pabėgo, sako:
– Bėkim, dangus an mūs griūva!
\ O tas kvailys išlipo iš aglės, pagriebė jų muškietas ir nušovė visus. Paskui jie pajėmė visus pinigus, parsigabeno namon ir turtingai gyveno.
PATEIKĖJAS: Selvestras Krantaitis
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, k., Raudonės sen., Jurbarko r. sav., Tauragės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bartninkų k.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 183-186, Nr. 94
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 94
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas