NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10280&OId=7306
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo du jezuitai. Jiedu paprastai vis vaikščiojo po svietą. Ale atėjo pas vieną bernadiną. Klausė bernadinas:
– Kur jūs ainat?
Sako:
– Mes ainam paprastai per svietą vandravodami.
– Prijimkit ir mane.
Sako:
– Kad tu nedaug mokytas, kad tu durnas, ką tu veiksi su mumis!
– Nale prijimkit nors kiek.
– Na, galim prijimtie – pažiūrėsim jo išminties.
Nuvėjo jie visi in vieną karčemą, ten vienas jezuitas pasakė, kad išvirtų jiem vieną kiaušinį. Toj šinkarka išvirus padė an stalo. Dabar sako jezuitas:
– Katras geriau an jo išmislys, tai tas tegu visą suvalgo.
Viens jezuitas sako, pramušęs kiaušinį:
– Pramušu skalą amžinasties.
O kits, lupdams lukštą, sako:
– Atimu rūbą nekaltybės.
Padėjo tą kiaušinį. Dabar tie jezuitai sako:
– Na, tu, bernadine, sakyk.
Sako:
– Aš jį siunčiu į amžinastį.
Ir suvalgė tą kiaušinį.
Na, šitie mislia: „Mes jį už kvailą skaitėm, o jau mum su juo bėda“.
Nuvėjo bekeliaudami in kitą karčemą. Liepė tenai, kad iškeptų jiem gaidį. Sako:
– Mes aisim pasilsėt, o tu iškepus atnešk ir padėk an stalo, užtiesk staltiese.
Paskui sako jezuitas:
– Dabar katras geriausią sapną susapnuosim, tai tam gaidys visas suvalgyt.
Ir visi atsigulė. Tie jezuitai sumigo, o anas bernadinas nemiega. Atnešė šinkarka tą gaidį, padėjo, o tas bernadinas mislia, ką čia dabar daryt. Jis atsikėlė, tą gaidį visą suvalgė, kaulus padėjo an torielkos ir uždengė.
Dabar jie visi subudo. Sako jezuitas viens kitam:
– Ką tu sapnavai?
– Aš sapnavau, kad aš buvau danguj ir mačiau visą galybę jo.
– Tai tavo labai gers sapnas, jau tau turbūt teks gaidys suvalgyt. O tu ką sapnavai?
Sako:
– Aš tai buvau pragare ir mačiau visus kankinimus jame.
– Tai tavo ir labai geras sapnas. O tu, bernadine, ką sapnavai?
– Aš sapnavau, rodės, kad jūs viens buvote danguj, kits pragare, tai kur aš jus galiu rastie? Tai aš viens gaidį suvalgiau.
Tie jezuitai sako:
– Negal būt.
Sako:
– Teisybė – aš viens suvalgiau.
O kad pažiūr – jau po staltiese an torielkos tik kaulai. Jie mat norėjo bernadinui gėdą padarytie, o čia visai kitaip stojos: bernadinas padarė jiem abiem gėdą. Jie matydami, kad jau ano bernadino didesnė išmintis, ir ėmė slapta nog jo pabėgo.
PATEIKĖJAS: Liuc. Jankauskas
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, k., Raudonės sen., Jurbarko r. sav., Tauragės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bartninkai
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 399-401, Nr. 178
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 178
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas