NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10405&OId=7430
PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo prie tėvo trys broliai: du protingu, vienas kvailas. Visa šeimyna buvo labai varginga, turėjo tiktai namus, klėtį ir veršelį gurbelyje. Tėvas numirė, ir sūnums reikėjo pasidalyti. Vyresnysai brolis paėmė namus, antrasai – klėtį, o kvailiui davė gurbelį su veršeliu. Pradėjo broliai gyventi. Kvailasai brolis paėmė veršelį pasipjovė ir mėsą suvalgė, o odelę sudžiovino ir išėjo pasaulėn.
Eina eina dieną naktį, užeina didį mišką, o tam miške didį namą. Buvo nakties metas. Intėjo vidun, rado šeimininkę ir pasiprašė naktigulto. Ta jo nepriėmė sakydama, kad maža vietos. Kvailys galvoja, ką jis dabar darys. Galvojo galvojo ir sugalvojo: kaip šeimininkė nematė, jis užsilipo ant aukšto. Ten rado didelę krūvą obuolių ir skylę, pro kurią galėjo matyti, kas troboje dedas. Valgo jis obuolius ir džiaugiasi, kad pasisekė tokią gerą vietą gauti.
Tų namų šeimininko nebuvo namie – buvo ant ilgo laiko išvažiavęs su reikalais. Kvailys laikė odelę ažantin intsikišęs. Buvo jau pats nakties glūdumas. Tik jis girdi tokį trenksmą troboje. Žiūri pro skylę ir mato, kad šeimininkė atnešė ir pastatė ant stalo samavorą ir, padėjus visokių valgių ir gėrimų, kažin ko laukia. Tik išgirdo – atvažiuoja kažin kas, sustoja prie namų ir inteina vidun. Kvailys tarė, kad tai pats šeimininkas, bet apsiriko: inteina trys ilgakarčiai popai, pasisveikino su šeimininke ir pradėjo gerti ir valgyti. Jie gėrė, valgė, linksminos, nieko pikto nelaukdami. Tuo tarpu parvažiuoja namų šeimininkas. Visi šoko nuo savo vietų, popai sulindo pakrosnin, o šeimininkė sudangavo* visą ir laukia savo vyro.
Inėjus šeimininkui vidun, kvailys nulipo nuo aukšto ir pasiprašė naktigulto. Šeimininkas leido ir pasikvietė draug su savimi valgytų. Kvailys sukruto, veršena subraškėjo. Šeimininkas klausia:
– Ką tu čia turi?
– Veršeną, – sako. – Ji man pasakė visą, kas buvo viduj prieš tavo parvažiavimą.
– Apsakyk man, – sako šeimininkas, – tai aš tau viso ko pristatysiu, ko tik tu vien panorėsi!
Ir nuėjo spinton. Tę rado verdulį, visokių valgių ir gėrimų. Nunešė visą ant stalo ir valgė draug su kvailiu, o kvailys apsakė jam visą, ką matė ant aukšto būdamas. Abudu ištraukė iš pakrosnio tris popus, užumušė ir upėn inmetė.
Paskum šeimininkas prašo, kad kvailys parduotų jam veršeną.
– Gerai, – sako kvailys. – Apipilk mane pinigais, tai parduosiu!
Šeimininkas užmokėjo didelę krūvą pinigų ir paėmė veršeną. Kvailys, pasiėmęs pinigus, grait išėjo, o šeimininkas lamdė lamdė tą veršeną, bet nieko ji jam nepasakė.
Kvailys parėjo namo, nusipirko žemės, namus, visą ūkį ir pradėjo gyventi. Išmintingiejie broliai pavydėjo jam ir pyko ant jo, bet nieko pikto padaryti jam negalėjo.
FIKSUOTOJAS: Didžiulytė
FIKSAVIMO METAI: 1904
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Andrioniškis, k., Andrioniškio sen., Anykščių r. sav., Utenos apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Andrioniškio kaimas, Ukmergės pavietas
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 231-232, Nr. 105
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 105
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitinė-istorinė.