NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4895&OId=2889
PAVADINIMAS: [Ežerą rauksiu]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Nu Klaipiedas miesta int žiemilį linką yr šalep Kalotės dvara vėns didis ežers, a pri pat tą ežerą gol vėns kalns. Ketą kartą kep tę aplink ežerą esantys laukā dar so giriemis apžielę bova, tad liobieja Bendeko kerdis, sava bandą išgenęs, tą į tas gires įvaryti er pats, int aną kalną užejęs, pasisiestė er derbtė.
Vėną sykį ans, šmatą lunko išsinešęs, pradieja apvartus vytė ir tep par tris dienas darė. Ale tame ežere užsilaikies vėns nelaboks, kurį žmanes kipšu vadena. Jas, tan kerdi darbus įsidabajęs, nebgaliejo iškentietė er, į žmogo pasivertęs, ateja klaustė, ką ans čia darųs. Tas kerdis ale jau tek suprata, kas tas par vėns bova, er todėl pradieja aną masintė er sakė:
– Aš nuvysu takį elgą apvartį, kad tris kartus aplink vesą ežerą apteks, ir tad aš tą ežerą užrauksu.
Kipšis gava baimę ir pradieja kerdį melstė, kad tep nedarytų. Kerdis ale sakies, kad nu sava apsiemima nesiliausiąs. Kipšis pradieja, šiap nieką neištaisydams, anam er penigo sūlate. Kerdis ale turieja vėną seną skriblienę keporę er sakė:
– Jē tu man pa trijo dieno tėk daug peningų atneši, kad aš su tās šią sava keporę pripeltė galieso, tad aš tava narą išpildysu.
Kipšas džiaugies, kad šis tek maž tepraše, ir paeja šalen. Bet kerdis tek už nelabąjį gudresnis bova. Ans, matyk, iškase, anam šalen paejus, takią gelę dobę, kori apatė plati bova, a veršo į sauromą sueja, kad tek taki maža skylie beleka, korią ans su kepuris dogno uždengtė galieja. Tretiąją dėną atejus, kerdis, savo kepuris dogną lig posę atpliešęs, tą aukštynaką int tą skylę uždieja. Kipšis, noriedams kerdo už ana paklausymą pasigerotė, atneše žaką su auksą penigās er tą vesą į tą keporę išbierė. Ale tek vas mažą kartą to buva int kepuris dogną matyti. Nelabasis, galvą pakratęs, biega er atnešė dabar kelis žakus su sedabrines peningās. Bet er so tas nedaug ką pažytkas padarė. Tad antrą dieną atvežė kipšis vėną su ketures arkliās pakinkytą vežemą, pelną su smolkiās variniās peningās. Kep tos į tą keporę iškrietė, tad ta tek lig posę bova pelna. Dabar pradieja nelabasis kerdį melste, kad su to, ką gavęs, pakajings būto. Kerdis, jau gana užtektinā gavęs, devies nusimalda[u]tė er bova bagats par vesą sava amžį. Kipšis ale patam iš ta didia apmaudijies ir, vėną didį kūlį iš ežera išretęs, tą prastaja. Tas kūlis dar ir šianden tebier er yr nelaboja kūliu vadenams.
FIKSUOTOJAS: Adomas Einaras
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Užrašė Klaipėdos tarme
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 437-438, Nr. 72
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 333-334, Nr. 72
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 20
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas