NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=5171&OId=3148
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks pas žydą bernas, o paprastai pas žydus – vis Jonas. Ale tas Jonas teip tiems žydams gerai tarnavo, kad jie negalėjo atsidžiaugt ir tam Jonui insitikėjo, kad jis žodį labai užlaiko. Teip tie žydai ką jam pasako, – sako:
– Mes tau duodam šimtą rublių, – o buvo neseniai numiręs kunigas, – tu nuveik in kapus, kur pakastas tas kunigas, jį atkask, nukirsk jam galvą ir parnešk...
Sako:
– Duok šimtą rublių – parnešu...
Tuoj tie žydai davė jam tą šimtą rublių. Dabar jis mislija: kas čia bus? Jis nuėjo pas kunigą pasiklaustie, ką čia daryt. Kunigas jam teip pasakė:
– Kad jau pažadėjai tu jiem tokią galvą parneštie, tai gali, ale tik ne kunigo. Neseniai pakasė jie savo rabiną, tai tu jį atkask, nukirsk jam galvą, nuskusk barzdą ir ūsus – jie nepažys – ir nunešk tu jiem...
Jis paklausė kunigo ir, teip padaręs, atnešė to rabino galvą. Dabar tie žydai sako tam Jonui:
– Tu dabar tą galvą išvirk, o su tais drebučiais, nunešęs in bažnyčią, patepkie vargonus...
Jis vėl nuvėjo paklaustie kunigo, ką čia daryt. Tas kunigas sako:
– Na, patepk – žiūrėsim, kas čia bus.
Tas Jonas ir patepė vargonus. An rytojaus kaip tik pradėjo žaist an tų vargonų, tai kad pradėjo visam mieste žydai pjautis – net baisu žiūrėt! Nė palicija, nė nieks suvaldyt negalėjo! Kaip nustoja an vargonų žaidę, teip tie žydai nustoja smaugęsi, kaip tik pradės tie vargonai ūžtie, teip tie žydai vėl su peiliais pjautis! Paskui, kurie da gyvi liko, bėgo pas kunigą, kad daugiau jau ant tų vargonų nepūstų. Ir tuos vargonus turėjo išmest, sudegyt, o tie žydai nupirko geresnius.
PATEIKĖJAS: Jonas Kamarauskas
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 20
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 221-222, Nr. b
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas