NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=7390&OId=4843
PAVADINIMAS: LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
LMD I 1063 rankraštinis variantas
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
TEKSTINIS TURINYS:
Rašomi burtai nuo šunies apriejimo. (Sakė Pranciškus Liaudenskas iš Trumpaitėlių.)
S a t o r
a r e p o
t e n e t
o p e r a
r o t a s
Duoną su sviestu ar su medum aptepus ir ant to parašyt tuos penkis žodžius ir duot ligoniui suvalgyt. Jei toliaus kur ta žmogysta gyven, tai gal parašyt ant poperėlio tuos pačius žodžius ir, namo parnešus, smulkiai sugnaibius su medum ar su sviestu, duot suvalgyt. Paduodant tuos parašytus burtus, reik kalbėti tyloms:
Pons Jėzus važiavo par marias, turėjo tris rožes. Vieną įmetė į marias, o dvi – vieną rankoj turėjo, antrą antroj, ir katra rožė turėjo devynių angelų galybę.
Tas tiktai gal gydyt, katras yra antras iš motinos gimęs, t. y. ne pirmasis, ne trečiasis, ne ketvirtasis ir t. t. Teip seniaus gydės meškuitiečiuos Čiuberkis ir teip padaręs tam Liaudenskui, antram gimusiam.
PATEIKĖJAS: Pranciškus Liaudenskas
FIKSUOTOJAS: Matas Slančiauskas
FIKSAVIMO METAI: 1900-1901
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Trumpaitėliai, k., Rudiškių sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 218, Nr. 75
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 2-434 („Juodosios knygos”), Nr. 75, Mato Slančiausko pluoštas 10
BsTB šaltinis.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: LMD I 1063(81): po pavadinimo ir pateikėjo duomenų užrašytas sakinys Duoną su sviestu. <...> tuos 5 žodžius. Po to – burtų formulė. Toliau: Bet jei žmogysta reikalaujanti toli gyvena, tai reik parašyti ant poperėlio ir tą poperėlį smulkiai sudraskęs, parnešęs namo sumaišo su sviestu ar su medum, duoną aptepus duot suvalgyt. Toliau tekstai sutampa iki paaiškinimo: Paaiškino Pr. Liaudenskas: Teip gydė meškuitiečiuos, sodž. Daugėlaičių, mokyts senas Čiuberkis, ir jis mano tetušiui sakęs, kad „aš tai teip galiu gydyt, kad asu antras iš motinos gimęs“. Katras tokias pryžines žino, tas kitam tegal išduoti, kada pats jau prie mirimo. O jeigu viską pasakytų kitam sveiku būdams, tai pats tos galybės nustotų.