NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=8963&OId=6161

PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo senas diedas ir sena boba. Jiedu turėjo vieną vaiką ir vieną mergaitę. Ir tie du seniai abudu numirė, o liko vaikas ir mergaitė. Ir jiedu ėjo ir inėjo į vieną girią ir nežinojo, per kur išeit. Sutiko, bevaikščiodami po girią, dieduką, tai tas diedukas sakė:
– Duok man biskutį duonos, tai mudu mainysim muškietom*. – Ir diedukas pasakė: – Kad tu norėsi ką nušaut, tai tu vis pataikysi*.
Vaikas davė jam duonos, ir jiedu mainė muškietom. Ir vėl ėjo jiedu per girią ir sutiko vėl tą patį dieduką, ir tas diedukas sakė:
– Duok man biskutį duonos.
Ir tas vaikas sakė:
– Nedaug duonos turiu, kaip tik porą trupiniukų. – Ale vaikas sakė: – Duosiu nor vieną trupiniuką, o mumiem rasi* Dievas duos daugiaus.
Ir vaikas davė jam vieną trupinį. O diedukas davė jam žiedą ir rykščiukę ir pasakė:
– Kaip tu nueisi toliau, tai tu kad ką pamatysi an tavę ateinantį, tai tu jam suduosi su tąj rykščiuke, tai jis no tavę atsitrauks.
Ir ėjo vaikas ir mergaitė toliau, ir mergaitė sakė:
– Atidavei visą duoną – ką mes patys valgysim?!
Vaikas sakė:
– Mum duos Dievas daugiau.
Ir jiem vėl beeinant, sutiko vėl dieduką, ir diedukas sakė:
– Aš tau duosiu šitą dūdžiukę, o tu man duok biskį mėsos.
Ir vaikas davė jam mėsos, o diedukas jam dūdžiukę davė. Mergaitė ant vaiko pradėjo bartis, kad jis visą mėsą atidavė.
Vaikas ir mergaitė ėjo per girią ir inėjo in vieną sodą ir rado dvylika žmogžudžių* ir dvylika kurtų*. Jis tą dvylika kurtų nušovė, ir išgirdo žmogžudžiai tą balsą ir atbėgo ant jo ir jį norėjo užmušt. O vaikas nušovė vienuolika žmogžudžių, o dvyliktas nubėgo į pakajus ir pasikavojo. Nuėjo vaikas į tuos pakajus, ale nerado žmogžudžio.
Ėjo jisai per girią, pamatė mešką. Ir jis ją norėjo nušaut. Ale meška sakė:
– Nešauk, nešauk! Aš tau duosiu savo vieną meškutį.
Ir jisai sakė:
– Duok man ir savo pieno.
Meška davė savo pieno. Ir jisai parnešė į tuos pakajus tą pieną ir padavė savo seseriai. O ta sesuo su tuo žmogžudžiu jau sutiko. Ir ji norėjo savo brolį duot nužudyt. Ir ji prašė to savo brolio, kad jis jai parneštų vilko pieno. Ir jis nuėjo į girią; o sesuo mislyjo, kad jau jį sudraskys. Jis pamatė vilką ir norėjo šaut. O vilkas sakė:
– Nešauk, nešauk! Aš tau duosiu, ko tu tik norėsi.
Ir jis jam sakė:
– Duok man savo pieno.
Tas vilkas davė jam savo pieno ir vieną vilkutį ir pasakė:
– Tai jis tau bus didelė pagelba* no smerties.
Ir jis parsinešė tą pieną ir padavė savo seseriai. O sesuo to pieno negėrė, išliejo po lova ir prašė jo, kad jai parneštų pieno to vienragio: mislino ji, kad jį sudraskys.
Jis nuėjo in girią ir pamatė tą vienragį, ir jis jį norėjo nušaut. Vienragis sakė:
– Nešauk, nešauk! Aš tau duosiu, ko tu tik norėsi.
Jis pasakė:
– Duok man savo pieno.
Vienragis davė jam ir da davė savo vieną vaiką. Ir jis pasakė:
– Tau bus šits mano vaiks didelė pagelba.
Ir jis parsinešė namo ir padavė seseriai tą pieną. O sesuo jo negėrė ir išliejo po lova.
Tai tas vaikas turėjo meškutį, vilkutį ir vienragį. Tai jis jiem parnešdavo mėsos ir nušėrė juos.
Vieną sykį tas žmogžudis, jam bemiegant, atėmė jam tą žiedą, ir jis jį norėjo nužudyt. Ale jis pabudo ir an dūdžiukės užšvilpė, ir vienragis išmušė duris ir tą žmogžudį sudraskė in šmotus*. O tas vaikas tai mergaitei liepė ait į tokią kamariukę ir jai pasakė:
– Kaip tu šitą bačką pilną anglių išvalgysi ir šitą bačkutę ašarų priverksi, tada aš tave paleisiu.
Ir jis nuėjo pas vieną karalių. Tę vis veždavo vieną savo dukterį smakui praryt. Ir jis nuėjo pas tą karalių ir sakė:
– Aš tavo dukterį išgelbėsiu no smako.
Ir karalius sakė:
– Kad tu išgelbėsi, tai aš tau ją duosiu per pačią ir pusę savo karalystės.
Ir jis nuėjo pas tą smaką. Ir nuvežė tą karaliaus dukterį. Ir jis atsistojo an to daikto, kur smakas išlenda. Smakas lindo iš skylės, ir jis jam nukirto visas šešias galvas. Ir parėjo pas karalių ir parvežė tą dukterį. Ir karalius jį apženyjo su tąj jo dukteria.
Tas vaikas atsiminė, kad da jo sesuo palikta tam dvare, kur jis užmušė visą dvylika žmogžudžių. Ir inėjo in tą pakajų pažiūrėt savo seseries. Ir pažiūrėjo, kad jau anglių bačkos nėra, o pilna ašarų priverkta. Ir pamatė, kad sesuo kaip dūmas išėjo. Ir jam sakė:
– Dėkui, brolau, kad tu mane laimingą padarei.

FIKSUOTOJAS: Frydrichas-Karlas Brugmannas

FIKSAVIMO METAI: 1880

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pajiesys, k., Garliavos apylinkių sen., Kauno r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: K. Brugmano pastaba: papasakojo jaunas vyriškis A iš Pajiesio k., Garliavos apyl., 1880 m.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 258-260, Nr. 108
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 108
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 186-187
Litauische Volkslieder und Märchen aus dem Preussischen und dem Russischen Litauen / gesammelt von A. Leskien und K. Bruckman. Strassburg: Verlag von Karl J. Trübner, 1882.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitinės-istorinės. Paaiškinimai: muškietom – orig. strielbom pataikysi – orig. patropysi r a s i – orig. mažu žmogžudžių – orig. razbainykų kurtų – orig. gončių pagalba – orig. pamačis in šmotus – orig. ant kavalkų

Atgal