NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9029&OId=6226
PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo diedas, neturėjo vaikų. Nuėjo jis in girią, rado ažiuką. Ir jis jį parsinešė namo. Ir tas ažiukas jam sako:
– Aš gysiu tą kiaulę į girią ganyt.
Diedukas jam sako:
– Ką tu gysi! Pats negali paeit greitai.
Ale bet jis išginė tą kiaulę į girią ir ganė tris metus, neparginė namo. Ir ta kiaulė atvedė paršiukus, ir tie paršiukai atvedė da po paršiukus, ir pasidarė labai didelis pulkas kiaulių.
Vieną sykį atėjo aficėras į girią medžiot*, ir jis paklydo. Ir pamatė tais kiaules ir ėjo žiūrėt, kur tas piemuo, katras gano tais kiaules. Ir pamatė pas vieną pušį ažiuką ir klausia jo:
– Kur tas piemuo, katras gano tais kiaules?
Ir ažiukas jam sako:
– Tai aš ganau tais kiaules.
Ir jis jo klausia:
– Per kur išeit man lauk iš girios?
Ažiukas jam sako:
– Jei duosi man savo dukterį, tai aš tave išvesiu iš girios.
Ir jis jam sako:
– Tik mane išvesk, galėsi imt mano dukterį.
Ir jis jį išvedė iš girios ir nuėjo vėl pas kiaules.
Atėjo karaliaus sūnus medžiot, ir tas teip paklydo. Ir pamatė tais kiaules ir ėjo ieškot piemenies. Ir pamatė ažiuką pas pušį begulintį ir klausė jo:
– Kur tas piemuo, kur gano šitais kiaules?
Ažiukas sako:
– Tai aš ganau šitais kiaules.
Ir jis jam sako:
– Ar neišvestum mane iš girios?
Ažiukas jam sako:
– Jei duosi savo dukterį, tai aš tave išvesiu iš girios.
Ir jis jam sako:
– Duosiu aš tau savo dukterį, tik tu mane išvesk iš girios.
Ažiukas jį išvedė iš girios ir paleido jį.
Kitą dieną atėjo pats karalius į tą girią medžiot. Ir jis teip paklydo, kaip ir aficėras ir karaliūnaitis paklydo, ir pamatė tais kiaules ir ėjo ieškot piemenies ir pamatė ažiuką pas pušį gulintį ir klausia jo:
– Ar negalėtum išvest mane iš girios?
Ir jis sakė:
– Jei duosi savo dukterį man, tai aš tave išvesiu.
Ir karalius jam sakė:
– Aš galiu tau duot, tik tu mane išvesk iš girios.
Ir ažiukas išvedė jį iš girios ir paleido, o ažiukas nuėjo pas savo kiaules. Ir jis parginė savo kiaules namo, ir pamatė diedukas, kad ažiukas pargena namo tokį didelį pulką kiaulių. Suvarė į tvartą, ale da į tą tvartą netilpo. Suvarė į kitą tvartą ir uždarė. Diedukas labai džiaugės, kad ažiukas teip daug kiaulių parvarė. Ir ažiukas jam sako:
– Šerk man šitą gaidį, tai aš josiu pas mergą.
Ir diedukas nušėrė tą gaidį, ir jis išjojo pas tą aficėrą ir jam sakė:
– Na, dabar duok man savo dukterį.
Ir aficėras jam sakė:
– Kas dabar tau reikia pasogos?
Ir jis sakė:
– Kočę ir porą arklių ir pilną kočę pinigų.
Ir tas aficėras pripylė pilną kočę pinigų ir porą arklių pakinkė ir užsodino an tų pinigų tą mergą. Ir jiedu važiuoja namo, ir ažiukas jai sako:
– Kad nori, tai gali ait pas savo tėvą, o kad nori, tai važiuok su manim.
Ta merga jam sako:
– Aš aisiu pas savo tėvą.
Ir nuėjo ji pas savo tėvą. O ažiukas parvažiavo namo. Teip ir vėl nujojo pas kitą mergą, teip ir su ana atsiėjo.
Trečią dieną nujojo pas trečią mergą ir nuėjo pas karalių ir sako:
– Dabar duok man savo dukterį už pačią.
Ir karalius klausia jo:
– Ką tu nori pasogos?
Ir ažiukas sako:
– Pilną kočę pinigų ir porą arklių.
Davė karalius jam, ką jis norėjo. Ir važiavo namo. Parvažiavęs apsiženyjo ir gyveno gražiai labai daug metų. O diedukas nusipirko dvarą ir daug lauko ir potam gyveno kai ponas. Turėjo daug labai arklių ir jaučių, prisisamdė mergų, bernų, įsisėjo savo laukus. Ir abudu gyveno su ažiuku ir potam numirė.
FIKSUOTOJAS: Frydrichas-Karlas Brugmannas
FIKSAVIMO METAI: 1880
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pajiesys, k., Garliavos apylinkių sen., Kauno r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: K. Brugmano pastaba: papasakojo jaunas vyriškis A iš Pajiesio k., Garliavos apyl., 1880 m.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 276-278, Nr. 114
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 114
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 199-200
Litauische Volkslieder und Märchen aus dem Preussischen und dem Russischen Litauen / gesammelt von A. Leskien und K. Bruckman. Strassburg: Verlag von Karl J. Trübner, 1882.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitinės-istorinės (sutrumpinta). Paaiškinimas: medžiot – orig. paliavot.