NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9034&OId=6231
PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Turėjo tėvas sūnų ir buvo gaspadorius, gyveno ant lauko. Ir leido jį in klesas. Išmokęs parėjo namo.
Vieną naktį tėvas susapnavo tokį sapną, kad mėnesis žvaigždėms klonojos. Rykmety tėvas turi sapną ant mislies: „Kad ateitų sūnus, aš jam sapną sakysiu, gal man išaiškys*, kas tai per sapnas“.
Atėjo sūnus atsikėlęs, o tėvas pasakojo jam sapną. O sūnus atsitraukęs pas duris ir sakė:
– Tai tu, tėveli, man kada nors klonosies.
Teip tėvas perpyko, pagriebęs kirvį metė ant sūnaus. Sūnus per duris išbėgo, o kirvis int sieną insismeigė. Nubėgęs in tvartą, buvo per visą dieną ir per visą naktį. Ant rytojaus motina verkdama karves melžė ir sakė:
– Tą vienturtį sūnelį turėjau, ir tą išvyjo.
O sūnus atsiliepė:
– Aš čia, mamute, neverk.
Tai motina sako:
– Bėk, vaikeli, bėk, nebūk čia, ba tave užmuš.
Ir davė jam vieną karvę:
– Veskis ją.
Vedėsi per girią. Išėjęs sutiko dieduką. Tas diedukas sako:
– Mainykim, vaikeli, tą karvutę ant šitų dviejų šunelių, tai ką tu norėsi, tai jie užmuš.
Ir apmainė. Vedasi su savo šunims. Priėjo in vieną girią ir rado žmogžudžių* namus ir rado vieną bobą, motiną tų žmogžudžių. Daugiau nieko nerado, tik rado vieną kupką ant lango, no aukso padarytą, o toj kupkoj tokios mosties. Klausė pas bobą:
– Kam ta mostis?
Boba atsakė:
– Kad kur su tąj mosčia išteptum sieną, o žmogų pristumtum, tai kaip priliptų, tai niekad neatsitrauktų.
Tai jis paėmęs ištepė sieną ir tą bobą pristūmė prie sienos. Ir išėjo sau ir išnešė tą kupką su tąj mosčia. Ir nuėjo pas marias. O ten buvo toks didelis akmenas. Jis tą akmeną ištepė ir atsisėdo netoli to akmeno. Klauso, ant marių šneka:
– Kad tu man pažadėsi, ką namie nepalikai, tai aš tave iš čia namo parnešiu.
Išgirdo, kad jau pažadėjo. Tuojaus šturmas pasidarė. Ir paskui vėl žiūri, kad ant marių parlėkė. Ale bet tam rūpėjo, kas ten pas tą akmeną su ugnia sėdėjo. Tai velnias atėjęs palengva slinko pažiūrėt, kas čia sėdi. Beslinkdamas ir prilipo prie to akmeno ir šaukė:
– Atimk mane no čia!
O jis sako:
– Atiduok man tuos raštus, katruos ant marių padarei, tai aš pagelbėsiu*, tai tu galėsi ait sau. O aš tave atimt negaliu.
Tai jis atidavė jam raštus ir tuoj paliepė tiems šunims, kad pagelbėtų pakelt akmeną. Tai kaip pajudino, tai tas velnias su tuom akmenu in peklą nulėkė ir netilpo per duris in peklą. Ir pasiliko an durų peklos. O visi velniai žinojo, iš kur tas akmenas yra.
O tas studentas ėjo pas karalių su tais raštais, katruos atėmė no velnio. Karalius pamatęs jį uždėjo kunigaikščiu.
Tai jis gyvendams per kelis metus, prireikėjo jam važiuot per tokius žmones apžiūrėt visą kunigaikščystę, ir jam papuolė vieną kartą važiuot per savo tėvo kaimą. O tėvs išėjęs žiūrėjo, kaip čia atvažiuos kunigaikštis. Ir klonojos visi žmonės jam. O jis sakė:
– Matai, tėvai, mane norėjai nukirst, už ką tau sapną išaiškinau*, o dabar, matai, nepažįsti ir klonojies man.
Teip paskui sutiko ir tą dieduką, ir tas dieduks sako:
– Dabar jau tu gerai būvi – atsimk savo karvę, o man atiduok mano šunis.
Teip ir persiskyrė, ir buvo galas, ir jie gerai gyveno.
FIKSUOTOJAS: Frydrichas-Karlas Brugmannas
FIKSAVIMO METAI: 1880
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pajiesys, k., Garliavos apylinkių sen., Kauno r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: K. Brugmano pastaba: papasakojo jaunas vyriškis B iš Pajiesio k., Garliavos apyl., 1880 m.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 289-291, Nr. 119
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 119
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 208-209
Litauische Volkslieder und Märchen aus dem Preussischen und dem Russischen Litauen / gesammelt von A. Leskien und K. Bruckman. Strassburg: Verlag von Karl J. Trübner, 1882.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: suambrinta. Paaiškinimai: išaiškys – orig. Išvirožys žmogžudžių – orig. razbainykų pagelbėsiu – orig. pamačysiu išaiškinau – orig. išvirožyjau