NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9042&OId=6238 PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: Vieną sykį* bajoras verkia vaikščiodams ir dūsauja, kad jis neturi sūnų, o dukterų turi devynias. Reikia jam leist į vaiską žalnėrių, o neturi. O kad neleis, bus bėdoj. O duktė klauso, ko tėvas dūsauja, klausia:
– Tėveli, ko tu tep liūdnas*? Vaikščioji po dvarą ir dūsauji.
Atsakė tėvas:
– Ką aš nedūsausiu! Štai* reikia duot žalnėrių, o neturiu.
Atsakė duktė:
– Leisk mane į vaiską.
Tėvas pradėjo juoktis, sako:
– Mergų nepriima į vaiską.
Bet ji išsiprašė. Aprėdė tėvas dukterį vyriškai, nukirpo plaukus ir išleido.
Išėjus duktė į vaiską gana smagi buvo, muštrą* išmoko greit ir buvo gražus pažiūrėt vyras. Pastojo prie paties cėsoriaus tam pulke. Gerai varydams slūžbą, gavo vyriausybę, toliau didesnę, toliau da didesnę ir pastojo jenarolu. O karaliaus duktė pamačius labai tą jenarolą pasidabojo. Klausia tėvo, ar jai pavelys už to jenarolo tekėt. Teip pavelyjo tekėt, apsiženyjo. Sugulė pirmą naktį in lovą. Karaliaus duktė akyva* buvo apžiūrėt vyrą savo, o jis dabojosi, bet ji apžiūrėjo, kad jos vyras merga buvo. Potam pradėjo nekęst, skundėsi tėvui, kad
– Su tuo vyru negyvensiu.
O karalius turėjo pažintį su kitu karalium: katras pas jį iš jo žmonių prasikalsdavo, tai jis siųsdavo su kokia gromata pas tą karalių, o tas smertį padarydavo. Tai dabar siunčia ir savo žentą:
– Aik ten, atgausi savo pasogą.
Tas, aidamas per girią, pamatė, kad vienas žmogus šoka no vieno medžio viršūnės ant kito. Sako:
– Ko tu čion šokinėji? Lipk žemyn.
Tas ir nulipo. Paklausė nulipęs:
– Kurgi aini?
Atsakė jam:
– Ainu in tą žemę pamest savo pasogą.
Atsakė jam:
– Tau bus ten smertis. Aisim sykiu.
Ir ėjo. Ėjo toliau per girią, pamatė žmogų, kad jis priėjęs aržuolą apsikabinęs išrauna ir kelia su šaknims, su šakoms cielus aržuolus neša in krūvą. Aina ir tas su juom. Ėjo toliaus, pamatė, kad už medžio užsiglaudęs medinčius* celiavoja zuikį šaut. Paklausė:
– Kur jūs ainat? – medinčius.
Atsakė karaliaus žentas:
– Ainu in tą žemę pasogos parsinešt.
Medinčius sako:
– Bus ten tau smertis, ale aisiu ir aš drauge.
Liepė medinčius atsitraukt visiems, o jis išdūrė skyliukę su lazda in žemę, pridėjęs ausį klauso, ką šneka tas karalius, pas katrą aina. O buvo da toli trys šimtai mylių. Pridėjęs ausį prie žemės, išgirdo, kad tas karalius šneka:
– Ugnia sudegysiu arba žvėrims atiduosiu.
Toliaus visi keliavo, nuėjo pas karalių. Tuojaus karalius šoko barti* jį, bet jo sėbrai* padarė provą:
– Da pirmiau aisim lenkčių.
Karalius išleido bėgūną, o šitas išleido tą, katras viršūnėm šokinėjo. Ir pastatė juos už kelių dešimtų mylių pagal marias. Kaip ėmė jie bėgt, tuojaus šitas, katras aržuolus nešė, padarė kalną. Bėgūnas neužsikabina, kaip tik užlipo aukštyn. O medinčius, būdams už tiek daug mylių, pamatęs nušovė. Tas parbėgo. Klausia karalius:
– Kur mano žmogus?
Atsakė jam:
– Jau pasiliko, ba negreitas.
Tada grįžo atgal. Aidami atgal, užėjo in vieną grinčiukę. Ten rado visko ant stalo valgyt ir gert. Pavalgę nežino, ką daryt. Kad nieko tuose namuose nebuvo, karaliaus žentas užsilipęs prišiko an stalo. Parėjus ragana niekaip daugiau nekeikė, tik sakė:
– Jeigu vyras – kad gautų mergiškus pautus, o jeigu merga – kad gautų vyriškus!
O beidams karaliaus žentas pajuto, kad jam išdygo pautai. Prasidžiugęs ėjo namo. Parėjęs vėl gyveno su savo pačia. Tada pasigyrė jo pati, kad geras vyras, ne toks kaip pirma. Dabar mylisi ir gyvena po šiai dienai, jeigu nenumirė. FIKSUOTOJAS: Frydrichas-Karlas Brugmannas FIKSAVIMO METAI: 1880 IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pajiesys, k., Garliavos apylinkių sen., Kauno r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 308-310, Nr. 124 Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis) SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 124 Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903. SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 223-225 Litauische Volkslieder und Märchen aus dem Preussischen und dem Russischen Litauen / gesammelt von A. Leskien und K. Bruckman. Strassburg: Verlag von Karl J. Trübner, 1882. ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas PASTABOS: K. Brugmano pastaba: papasakojo jaunas vyriškis B iš Pajiesio k., Garliavos apyl., 1880 m.
J. Basanavičiaus pastaba: mitinės-istorinės.
Paaiškinimai:
s y k į – orig. rozą
liūdnas – orig. smūtnas
š t a i – orig. vot
muštrą – orig. učeniją
akyva – orig. cėkava
medinčius – orig. strielčius
barti – orig. lojot
sėbrai – orig. tavorščiai Atgal |