NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9105&OId=6299
PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo viena našlė, o ji buvo ragana. Ir buvo vienas vyras našlys. Ta našlė turėjo tris dukteris: vieną su viena akia, kitą su dviem, o trečią su trimi akim, o tas našlys tik turėjo vieną mergaitę. Ėmė jie ir apsiženyjo. Ta močeka nemylėjo savo vyro dukters. Vis kasdien ganė galvijus.
Ir liepė ta ragana, kad ta mergaitė maišą linų kasdien suverptų ir išaustų ir išbaltytų ir gatavą vakare namo parneštų. Ta mergaitė nuėjo ant kapinių pas savo motiną ir pradėjo ant jos kapo verkt. Motina žemė pradėjo sakyt:
– Nė lyja, nė sniegti, o no medžių rasa krinta.
Tada mergaitė atsiliepė:
– Nė sniegti, nė lyja, nė no medžių rasa krinta, tik aš čion verkiu.
Paklausė motina:
– Ko gi verki?
Atsakė mergaitė:
– Man liepė ragana močeka, kad aš kasdien tuos linus išverpčia ir išbaltyčia ir išausčia, gatavą vakare namo parneščia. O linų cielas maišas prikimštas.
Atsakė jai motina:
– Kaip nueisi ant lauko, yra tokia karvė tavo pulke. Imk tą maišą su linais, kišk tai karvei in ausį, o per kitą ištrauksi, tai bus gatavas audeklas: ir suverptas, išaustas ir išbaltytas.
Ėmė teip ir padarė. Tada ragana mislyja, kaip ji padaro. Kitą dieną vėl davė kitą maišą linų ir leido vieną dukterį savo dabot su viena akia.
Kaip išėjo ant lauko su gyvoliais, atsisėdo abi tos mergaitės ir tą linų maišą pasidėjo. Ale ta raganiukė sako:
– Kodėl tu nedirbi? Vakare nebus gatava.
O šita sako:
– Aš tau tą galvą paieškosiu.
O ta raganos duktė atsakė:
– Tik tu dirbk.
Ale bet ji miego užsimanė, ir pradėjo jai galvą niežėt, tada sako:
– Paieškok gi biskį.
Kaip ėmė ieškot, ir pasakė:
– Čiučio liūlio, vienakėle!
Ir užmigo ta viena akis. Tada mergaitė paėmė tą maišą su linais, atnešė pas karvę ir tuos linus kišo in ausį, per kitą ėmė lauk jau audeklą gatavą, išbaltytą ir išaustą tep gražiai. Paskui priėjus šaukia:
– Sesut, kelk, jau ginsim namo.
Paklausė raganos duktė:
– Voi tavo darbas ar gatavas?
Atsakė:
– Gatavas.
Kaip namo parginė, padavė maišą su audeklu. Ragana klausė pas dukterį savo:
– Ar matei, kaip ji padarė?
Atsakė vienakė:
– Nemačiau, aš miegojau, o ji dirbo.
Trečią dieną leido su dviem akim ir vėl davė maišą linų ir vėl liepė teip padaryt, bet ta mergaitė ir tą teip užmigdė.
Ketvirtą dieną leido su trimi akim. Ėmė migdyt, ale ta neužmiega, sako:
– Liepė man motina, kad aš tave dabočia, kaip tu padarai.
Ėmė vėl ir tai teip galvą niežėt. Pradėjo vėl teip migdyt, užmigdė dvi akis, o trečia tik biskį prisimerkė. Paskui mergaitė paėmus maišą nunešė ir vėl kišo linus in ausį karvės, per kitą ėmė lauk audeklą: suverptą, išaustą ir išbaltytą, o ta raganos duktė viską matė. Priėjus mergaitė sako:
– Kelk, sesut, jau ginsiu namo.
Parginė namo, ir pasakė raganos duktė:
– Viską mačiau, kaip ji daro.
Tada ragana ėmė papjovė tą karvutę. Nuėjo vėl ta mergaitė ant kapinių, pradėjo verkt. Motina atsiliepė žemė, sako:
– Ar sniegti, ar lyja? No medžių rasa krinta.
Atsakė mergaitė:
– Nė sniegti, nė lyja, nė rasa no medžių krinta, tik aš čion verkiu.
Paklausė motina iš žemės:
– Ko gi verki?
Atsakė mergaitė:
Jau tą karvutę mano papjovė.
Pasakė jai:
– Aik namo, prašyk, tegul tau duoda žarnas iščystyt. O tose žarnose rasi žiedą ir miežį ir avižą, tai tu juos parnešk ir pasodyk po langu.
Ta mergaitė pas sodželką bečystydama rado viską, ką jai sakė, ir pasodino teip, kaip jai liepė. Ant rytojaus rado ten šulinį vyno ir medį su obuoliais.
Ir atvažiavo vienas karaliūnaitis. Pakeliui važiuodams gavo tenais to vyno ir siuntė tą raganą pasemt to vyno ir tų obuolių atnešt. Kaip atėjo ta ragana pas tą šulinį, tas vynas labai giliai pasidarė ir tie obuoliai aukštai iškilo. Paskui atėjo ta mergaitė, tai to vyno pasidarė pilnas šulinys ir tie obuoliai visai žemai nuėjo. Paskynė obuolių ir pasisėmė vyno mergaitė ir nunešė karaliūnaičiui. Karaliūnaičiui labai patiko, sakė:
– Už tokį traktavojimą aš tave ženysiuos.
Paskui ragana, išgirdus tokius žodžius, ėmė mergaitę pakavojo in tokią kamarą, užrakino, o savo dukterį leido už karaliūnaičio.
Važiuoja raganos duktė in bažnyčią ant šliūbo, ale negali tais čeverykais apsiaut, katruos davė karaliūnaitis mergaitei. Ėmė ragana nutašė kojas savo dukters, paskui ir apavė ir išleido in bažnyčią. O tą mergaitę paleido ganyt. Bet ta mergaitė lėkė kaip paukštis ir lėkdama sakė:
– Kukū, kukū, raganiukės kojos nutašytos!
Išgirdo karaliūnaitis, kad teip sako, mislyja: „Turbūt man apmainė paną“. Padarė reviziją ir rado, kad teip nutašytos kojos. Tuojaus tą pavarė, o su tąj apsiženyjo ir gyveno gerai.
FIKSUOTOJAS: Frydrichas-Karlas Brugmannas
FIKSAVIMO METAI: 1880
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pajiesys, k., Garliavos apylinkių sen., Kauno r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: K. Brugmano pastaba: papasakojo jaunas vyriškis B iš Pajiesio k., Garliavos apyl., 1880 m.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 321-324, Nr. 128
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 128
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 233-235
Litauische Volkslieder und Märchen aus dem Preussischen und dem Russischen Litauen / gesammelt von A. Leskien und K. Bruckman. Strassburg: Verlag von Karl J. Trübner, 1882.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitinės-istorinės.