NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9419&OId=6608
PAVADINIMAS: Teksto 1993 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kad buvo trys broliai, vienas durnius, o du išmintingi. Ir nuėjo tie du išmintingiejai in lauką medžiot. Nieko nerado, parėjo, tėvui savo kalbėjo:
– Tėvai, aš nieko nerandu.
O tas durnius prašė pas savo tėvą:
– Leisk, tėveli, mane pamedžiot.
Nuėjo int lanką tas durnius pamedžiot. Randa bobą rūčkynes skinant. Ėmė tas bobą durnius nušovė. Parbėgo:
– Tėvai, kinkykim arklius, važiuokim parvežt, ką aš nušoviau, negaliu parnešt aš.
Tėvas sako:
– Durniau, ką tu nušovei?
– Galbūt*, tėvai, aš nušoviau zuikį, negaliu parnešt.
Nuvažiavo jisai, intsidėjo tą bobą in vežimą, parvežė savo tėvui, šaukia:
– Tėvai, aik šę išimt zuikį iš vežimo.
Tėvas ateina, žiūri, kad boba nušauta vežime guli.
– Tu, sūnau durniau, ką tu padarei?! Dabar bus didelė bėda mumi.
Tas sūnus sako:
– Tu, tėvai, neišmintingas. Aš vešiu šitą bobą parduot.
– Sūnau durniau, prapuldysi mano arklius ir visą turtą*.
– Tėvai, pamatysi, aš tave neišduosiu.
Ėmė tas durnius apramstė tą bobą ir padavė vadeles in rankas ir ėjo pats pirma arklių. O žydai prašė pas tą bobą:
– Užmokėk man už muitą.
Mislyjo, kad ji miega, ir rėžė tai bobai in kuprą. Ale tas durnius rėkė, kad
– Užmušei mano pačią! Užmušei mano pačią!
O tie žydai prašė, [kad] tylėtų:
– Kas reiks, mes užmokėsim.
– Pripilkit man mano vežimą pinigų, po to mes inmesime tą bobą in vandenį.
Ir pripylė žmogui vežimą pinigų. Parvažiuoja tas durnius su vežimu pinigų ir parvažiavęs sako:
– Tėvai, pardaviau tą negyvą bobą. Aikit padėkit išnešt tuos pinigus iš vežimo.
Klausia tie išmintingiejie*:
– Kur gavai tu tiek pinigų?
– Ar žinot, ką padaryt? Imkit užmuškit savo abudu pačias ir vežkit parduot, tai gausit daug pinigų.
Tie pasiėmė po kuolą, intsinešė ir užmušė abudu savo pačias ir vežė pas žydus parduot. Klausė žydai:
– Ką atvežėt parduot?
– Atvežėm dvi negyvas pačias, mes jais užmušėm.
Tai tie žydai:
– Tai mum atvežėt bėdą.
Ėmė tie žydai sugriebė juos ir jų arklius. Ir sumetė in kozą, ir jie sėdėjo ilgą čėsą koze ir prakeikė savo tą durnių brolį.
Pareina jie sėdėję iš kozo ir ėmė tą durnių indėjo in maišą ir nešė skandyt. Nunešė an Nemuno. O buvo žiema, ir jie užmiršo namie kirvį. Ėjo namo pasiimt kirvio, o liko tas durnius.
Atvažiuoja žydas su gelumbėm, su dideliu turtu*, sako:
– Kas čia?
Sako tas durnius:
– Nemoku skaityt nė rašyt, o dabar mane in karalius deda.
Ėmė tas žydas iškrėtė tą žmogų iš maišo ir inlindo in maišą. O tas durnius parvažiavo su tuo žydo visu turtu*. Ėmė tie broliai atėjo, atsinešė kirvį ir iškirto aketę. O tas žydas sako:
– Aš nemoku nė rašyt, nė skaityt, mane dabar in karalius dedat.
Tie du išmintingiejie sako:
– Aha, jau tu išmokai žydiškai šnekėt.
Ir jį inmetė in vandenį. Dabar pareina tie du broliai namo, randa tą durnių namieje, sako:
– Oi, ką dabar, brolau, parvežei?
Sako tas durnius:
– Parvežiau labai didelę gėrybę iš Nemuno.
Tai broliai tiedu prašė pas tą durnių, kad indėtų in maišą, nuvežtų in Nemuną ir juos tę nuskandytų. Tas sykiu* pasiėmė kirvį, nuėjo, aketę iškirto ir nuskandino durnius abudu išmintingus* brolius. Ir jis gyveno su savo tėvu ir turėjo visą turtą.
FIKSUOTOJAS: Frydrichas-Karlas Brugmannas
FIKSAVIMO METAI: 1880
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pajiesys, k., Garliavos apylinkių sen., Kauno r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO APLINKYBĖS: K. Brugmano pastaba: papasakojo sena moteris S iš Pajiesio k., Garliavos apyl., 1880 m.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 359-361, Nr. 139
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 1. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1993. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 139
Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 259-260
Litauische Volkslieder und Märchen aus dem Preussischen und dem Russischen Litauen / gesammelt von A. Leskien und K. Bruckman. Strassburg: Verlag von Karl J. Trübner, 1882.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: kytruolių-baikininkų pasakojimai. Paaiškinimai: išmintingus – orig. razumnus galbūt – orig. musėt turtą, turtu – orig. majontką, majontku išmintingiejie – orig. razumniai dideliu turtu – orig. didele majontka sykiu – orig. rozu išmintingus – orig. razumnus