Knygadvario objektas "BsTB 3 167-81 Pasaka AT 737A* – Apė karalių ir muzikantą" >> "Teksto 1997 m. redakcija"

Knygadvaris


NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9817&OId=6926

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo vienas karalius, jis turėjo vieną dukterį. Toj duktė sako:
– Jau parėjau in metus, jau turite žentą imtie.
O tėvas nenor. Tai tas karalius padarė sklepą, o tenai turėjo levą. Katras norėjo tik žentu būt, tai turėjo ait pirma visko in sklepą pernakvot, o kaip tik ineidavo in sklepą, tas levas sudraskydavo ir suėsdavo, ir tokiu būdu gauti žento negalėjo.
Dagirdo viens muzikantas apė tokias baikas. Jis davė pas kalvį nukalti tokią kilpą, porą šrubų. Paėmęs insidėjo in krepšiuką, atėjo an to karaliaus dvaro – o jau žaidžia, tai negali atsiklausyt. Išgirdo karaliaus duktė, sako tėvui:
– Tėti, ar šits muzikantas negalėtų mūs žentu būt?
Karalius pašaukė tą muzikantą, sako:
– Ar tu galėtum mūs žentu būt?
– Šviesus karaliau, aš asmiu prastas žmogelis, muzikantas – kaip aš jūs žentu galiu būt?..
– Tai nieko, ką tu prastas žmogus, galėsi būt, kad duktė teip nor, tik vieną naktį turėsi ait in mano sklepą pernakvot.
Muzikantas sako:
– Galiu.
Vakare inleido jį in sklepą pas levą. Kaip tik uždarė, tai kaip jis pradėjo žaist! Tas levas klausė klausė, sako:
– Še man pažaist.
– Tavo da pirštai per stori.
– Tai ką aš galiu daryt, kad mano pirštai stori?
– Še aš tau paplonysu.
– Te paplonyk.
– Še, kišk in šitą kilpą.
Levas inkišo savo lopas in tą kilpą, muzikantas ėmęs prie sienos drūčiai prišrubau. Kai prišrubau, tas levas jau laukė, kad pirštus paplonytų, o tas muzikantas tol jį mušė, kol jam jau nereikėjo prašyt nė žaist, nė jo draskyt. Pats atsigulęs ant lovelės miega.
An rytojaus karalius pasiuntė tarną pažiūrėt, kaip yr su tuom muzikantu. Atėjęs klausė levo, kaip su tuom žmogum. Levas sako:
– Tylėk, durniau, nepabudyk – pons miega.
Atėjęs pasakė karaliui, sako:
– Tylėk, pons miega.
Aina pats karalius pažiūrėt, kas tenai per pons. Atėjęs pabarškino in duris. Tas muzikantas išgirdo, kad atėjo karalius, – tuojaus stojęs no lovos paleido levą no sienos ir atidarė duris. Inėjęs in sklepą, pamatė, kad tas muzikantas gyvas. Jau daugiau netur ką daryt, jau tur būt žentu. Tuojaus surengė veseilę ir apženijo.
Po veseilei jau karalius nekenčia nė žento, nė dukters ir išvarė juodu, davęs da kiek an kelio, sakė:
– Aikit, kur norit.
Jau jiedu aina. Ale da toj duktė pajėmė tėvo kelis marškinius, sako:
– Turėsu nors vyrui permainyt.
Atėjo in vieną miestą, sustojo vienoj geroj karčemoj, geria, valgo jiedu vieną dieną, kitą, ale jau tas šinkorius sako:
– Jau antrą dieną, kap jūs pas mane geriat ir valgot, o neduodat pinigų.
O jiedu da kad ir turėjo, – kurgi karaliaus duktė neturės pinigų, – ale sako:
– Mes pinigų neturim, kiba duosim tau mes karaliaus marškinius.
Šinkorius:
– Toki tai ir tur karaliaus marškinius!.. Statyčia savo visą turtą, kad tu turėtum karaliaus marškinius!
Padarė laižybas – pastatė visą savo turtą. Kada jau teip susilaižino, toj karaliaus duktė padavė tam šinkoriui karaliaus marškinius, o tai padarė prie žmonių, ir jau daugiau nebuvo kas daryt – atidavė savo visus gyvenimus, pats išėjo su lazda. O šiedu liko gyvent jo namuos.

PATEIKĖJAS: Juozas Brokas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1891

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Vilkabaliai, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Vilkabalių k., Bartninkų vls., Vilkaviškio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 167-168, Nr. 81
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 81
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal