NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9931&OId=7008
PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kad vienąsyk apsirengė karalius medinčium. Jodamas per girią, rado žmogų girioj kasant grabes. Sako:
– Padėk Dieve.
– Dėkui, ponuli.
Klausė karalius:
– Kad tu teip sunkiai dirbi, ar daug uždirbi?
Sako – tiek ir tiek.
– N’o kad tu tiek uždirbi, kur tu pinigus dedi?
Žmogus sako:
– Vieną dalį metu in vandenį, antrą dalį – skolą moku, trečią – paskolinu, o iš ketvirtos dalies patsai maitinuosi su šešiais vaikais.
Tas karalius mislia: kad jis teip sunkiai dirba, kam jis teip sunkiai uždirbtus pinigus dalį meta in vandenį, o kad skolą moka, tai kam jis skolijasi. Mislia mislia, niekaip neišmislia, ką jis jam pasakė. Sako:
– Pasakyk tu man tą mįslį, aš tau duosu tris šimtus dorelių – aš asu karalius.
Davė karalius jam tris šimtus dorelių, o grabinis jam pasakoja:
– Vieną dalį turu pirkt druskos – nesūdytą negaliu valgyt. Antrą dalį – turu savo senus tėvus, tai turu juos maityt. Trečią dalį – turu vaikus, tai juos turu maityt, augyt, tai jiems paskoliju: kaip aš būsu senas, tai aš no jų atsiimsu skolą – jie mane užlaikys.
Sako jam karalius:
– Pakol manęs nematysi šimtą sykių, tai šitą niekam nesakyk mįslį.
Atsiskyręs nujo sau. Parjojo namon, išdavė raštus in visą savo karalystę, kad stato karalius didelius dvarus dovanų, jei kas atmys mįslį. Suvažiavo visoki didžiūnai, ponai tos karalystės. Karalius jiem užminė tą mįslį – nė viens neatminė. Kitąsyk liepė susirinkt dvarponiam ir prastiem žmonėm, išda¬vė raštą tą ir tą dieną susirinkt an mįslio.
Vaikščioja tas ponas, pas katrą tas grabinis kasa grabes. Atėjo pas tą grabinį ir bėdavoja tas ponas, kad karalius užminė tokį mįslį, o nieks negali atmyt. O tas grabinis sako:
– Tu dabar žiūrėk – aš jam pasakiau, o jis kiek dabar žmonių kankina.
Sako ponas:
– Na, ar tu žinai?
– Na, aš ir jam pasakiau.
– Na, aš tau duosu šešis šimtus dorelių, pasakyk tu ir man.
– Pasakysu.
Gau no pono šešis šimtus dorelių ir pasakė tam savo ponui. Tas pons nuvažiau pas karalių ir atminė. Tas karalius sako:
– Na, tas špicbukas da mane tik sykį matė ir jau pasakė, o aš jam sakiau, pakol manęs nematysi šimtą sykių, nesakyt.
Tas pons laimėjo laižybas.
Šaukė tą žmogų karalius pas save ir jam žadėjo galvą kirst, o tas žmogus jau turėjo devynis šimtus dorelių: no karaliaus buvo gavęs tris šimtus ir no to pono šešis šimtus dorelių. Atėjo pas karalių ir atsinešė krepšij tuos devynis šimtus an peties. Klausė karalius:
– Dėl ko tu pasakei mane tik sykį matęs? Aš tau sakiau, pakol tu manęs nematysi šimtą sykių – nesakyt.
O tas žmogus metė tuos pinigus in žemę ir sako:
– Aš tave ne šimtą sykių mačiau, ale devynis šimtus sykių mačiau, prašau pažiūrėt! – Atrišo tą krepšį, išpylė tuos pinigus: – Va, an kiekvieno pinigo yra jūs galva, o čia yr devyni šimtai dorelių, ir tiek sykių aš jus mačiau.
Karalius matė, kad vėl jo teisybė, jį da vėl apdovanojo, ir tokiu dalyku išliko žmogus no smerties.
PATEIKĖJAS: Mačys
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO METAI: 1894
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bartninkai, mstl., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bartninkai, Vilkaviškio pav.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 191-192, Nr. 89
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 89
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas