NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10103&OId=7134
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo kitąsyk toks gaspadorius prie dvaro, tam dvare buvo pravoras, o prie pravoro yra mekanikas Breneris spiritui degtie, o prie dvaro – karčema, toj karčemoj stovėjo veseilia. Ale tas gaspadorius sumislijęs aina in tą kerčemą veseilios pažiūrėtie. Jis aina, o paskui jį ateina tas dvaro Breneris. Pavijo tą gaspadorių, sako:
– Kur tu aini?
Sako:
– Ainu in karčemą veseilios pažiūrėt.
– Tai ir aš ainu in veseilią, – pratarė tas Breneris. Ale jis sako in tą gaspadorių: – Tu kaip nuveisi in karčemą, tai ką matysi, tai nematyk, o ką girdėsi – negirdėk.
Nuvėjo jiedu in karčemą, priėjo prie šinko – sako tas Breneris in tą ūkinyką:
– Ar negersi šnapso?
O tas ūkinykas sako:
– Jei ponas duosi.
Pripylė šinkarka puskvatierkę. Tas ūkinykas išmaukė, tas Breneris sako:
– Ar negersi kitą?
– Jei duosit ponas.
Tas liepė pilt kitą – jis jau išgėrė ir kitą. Sako tas Breneris:
– Ar negertum trečią?
O tas ūkinykas sako:
– Jei duosit.
Šinkorius pripylė – išgėrė ir trečią. Sako:
– Ar negersi da vieną?
– Kasžin ar nebus per daug?
– Tai kas čia bus per daug! Da gerk vieną.
– Na, tai jei duosit.
Pripylė ketvirtą puskvatierkę – jis sau ir tą išsigėrė. Jau jis gerai turi po kepure. Ale žiūri tas ūkinykas – tas Breneris užlindo terp jaunųjų už stalo ir prapuolė. Dabar mislija ūkinykas: kas čia bus ir kas čia yra, kad jis tą Brenerį gerai pažįsta ir rodos, kad tai tas pats, o jau jis terp jų prapuolė. Ten muzikantai griežia, šokikai šoka – ale tik sykiu sustojo šokę, tai kaip ėmė visi peštis, su lazdom vienas kitą muštie! Smaugiasi visa karčema – visi kruvini! Tas ūkinykas nusigando ir išsmukęs bėga namon, o tas Breneris jau vėl pasivijo tą ūkinyką:
– O ką matei?
Sako:
– Nieko.
– Aš tau sakiau: ką matei – nematyk.
Priėjo prie tokios balos – kaip mes tą gaspadorių in tą balą! Užsitūpęs visą suniurkė suniurkė, visą padarė kaip tą patį velnią! Parėjo namo visas purvinas, šlapias.
Anryt nuvėjo pas tą Brenerį in dvarą, klausdamas:
– Dėl ko tu vakar mane baloj suniurkei?
Sako:
– Žegnokis, žmogau, aš vakar niekur nebuvau. Aš kad norėčia arielkos, tai tik aš namie turu gana jos.
Tai jis tik tada dasižinojo, kad jis no velnio arielką gėrė ir tas pats velnias už arielką jį in balą suniurkė.
PATEIKĖJAS: Aidukaitienė
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 119-121, Nr. 46
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 46
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas