NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10265&OId=7293
PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Vienas kunigas, dar kamendorium būdamas, labai buvo riebus, driūtas, kad per pilvą kojų negalėjo matyti. Gret tos bažnyčios, kur tas kunigas buvo, buvo dvaras didžio kunigaikščio, kuris turėjo didžią valdžią ant žmonių: ką tik norėjo su žmogum, tą ir darė.
Vieną kartą kunigaikštis paprašė kunigus ant pietų pas savęs. Kunigai atėję pas kunigaikštį abudu: klebonas ir kamendorius. Jiems bevalgant pradėjo kunigaikštis klausti kamendoriaus, dėl ko jisai toksai riebus. Kunigas atsakė:
– Aš neturiu nei jokio rūpesnio, užtai ir riebus.
Kunigaikštis sumanstė kunigui užduoti rūpesnį. Prisakė, kad jam už trijų dienų tokį atsakymą duotų: kiek kunigaikštis vertas, ką mislija ir kur yra vidurys pasaulės? O jei nepasakys, tai bus didžiai nubaustas. Kunigas, numanydamas, kad gali blogai jam išeiti už nepasakymą, didžiai susirūpino, kad per tais dienas teip labai sublogo, kad net pažinti nebegalima buvo. Trečia diena, o dar kunigas nei vienos mįslės kunigaikščio nežino!
Tame pačiame mieste buvo labai driūtas melninkas, panašus ing tą kunigą, ir sueitį su kunigu turėjo. Sutikęs kunigą vaikščiojantį, matydamas, kad teip kunigas labai sublogęs, klausia:
– Kas nutiko, kunigėli, kad teip pablogęs? Ar sergi? Ar teip susirūpinai ką?
Kunigas atsakė melninkui:
– Kad tu žinotumei mano rūpesnį, tai suprastumei, kodėl teip sublogau.
– Tai pasakyk, meldamasis, – klausė melninkas kunigo.
Kunigas papasakojo visą savo rūpesnį.
– Nesirūpyk, – tarė melninkas, – aš tamstą išvaduosiu iš to vargo, tiktai kaip eisi pas kunigaikštį, pirmu užeik pas manęs.
Kunigas nieko neapmąstęs, bet, atėjus laikui paskirtam, eina pas melninką, o paskui žada eiti pas kunigaikštį. Atėjus jam pas melninką, melninkas liepė jam duoti savo drapanas. Apsidaręs kunigo drapanomis, jis eina vietoje kunigo pas kunigaikštį. Dar eidamas viduryje dvaro įsmeigė lazdelę. Įėjęs ing kunigaikščio seklyčią, pasisakė atėjęs išpildyti užduotės savo.
Kunigaikštis klausė:
– Kiek aš ėsmu vertas?
Melninkas atsakė:
– Kad žydai Kristų už tris dešimtis skatikų pardavė, tai kunigaikštis ėsi pigesnis.
– O kur yra vidurys pasaulės?
– Štai viduryje dvaro įsmeigiau lazdelę, tai ten pats vidurys pasaulės, o jei man netiki, tai gali ir permieruoti.
Dar toliaus klausė kunigaikštis:
– Ką aš misliju?
Melninkas atsakė:
– Misliji, kad su kunigu kalbi, o nežinai, kad su melninku.
Ir teip melninkas išliuosavo kunigą nuo bausmės kunigaikštiškos.
FIKSUOTOJAS: Teklė Augustinavičiūtė-Tamošaitienė
FIKSAVIMO METAI: 1904
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Rozalimas, sen., , Pakruojo r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Rozalimo parapija, Panevėžio pavietas
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 192-194, Nr. 88
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 88
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: kytruolių-galvočių pasakos.