NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=1860&OId=815
PAVADINIMAS: 1997 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1905 originalas
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo miški ožkełė, turėjo tris mažus vaikelius. Ir ana jau nori ėstie, tai aina miškan ėstie, ė juos aždaro:
– Neatsidarinėkit, vaikeliai, būkit lizdi. Aš priėsiu ir jums atnešiu – ir šėkelio, ir pienelio cicałėse.
Nu, ir nuvėjo ana, prižiaujo jau, priėdė, atajus par duris:
Atidaraite daraite,
Mani vaikeliai, mani vaikeliai,
Aš jum nešu pilnas cicelas
Pienelio pienelio,
Až ragelių šėkelio šėkelio.
Atsidaro ožkuciai mažučiai, ana prižindzia juos, pripeni šėkeliu. Ir vėl eina. Ė vilkas klauso. Vilkas klauso. Ciktai ana atsistojo, nuvėjo, vilkas atėjįs storai:
1(2)Atidaraite daraite,
Mani vaikeliai, mani vaikeliai,
Aš jum nešu pilnų kūlałį
Pienelio pienelio,
Až auselių šėkelio šėkelio.
Ožkuciai sakis:
– Nie, it ne mūs momula. Cia labai storai jau šaukia. Mūs momula – plonai plonai.
Nuvėjo vilkas par kalvį, liežuvį ištįsė, padėjo un priekalo – suplojo suplojo liežuvį vilko. Atajįs jau vilkas plonai šaukia. Anys atsidarė, tai du kap pastvėrė, ė vienas ožiukas buvo kreivas, tai tas apsivertė po poudu ir paskavojo, ė tuos du suvėdė. Suvėdė ir pauciukus susvaidė papečėn.
Ataido ožkełė, nėr jos vaikelių: kas darytie? Išlindo tas kreivalis iš po puodo, paprovijo jai, kų vilkas atajo ir ma broliukus suvėdė.
– Ė aš paskavojau po puodu; ė pauciukus susvaidė papečėn.
Ana išsitįsė, prismaišė blynų ir kepa blynus. Kepa blynus, ataido vilkas:
– Kumula kumula, kų tu cia taip gardziai ažsikvėpinusi?
Ana tais pauciukais, kų papėčėn susvaidė, išsitįsus petelnių tepė (skauradų). Nu, ana kųsnelį nusviedė jau vilkuo blyno.
– Oi, kap gardu! Duok ir kitų.
– Aik, – sako, – tvoron inkliudz galvų gadnai, aš tau, – sako, – cielų duosiu blynų.
Nu, gerai, vilkas nuvėj, tvoron unkišė galvų, ė ana petelnių indegino gadnai.
– Nu, da, – sako, – išsižiok gadnai ir ažsimerk.
Ir ana tų patelnių kap unkišė gerkłėn jam, tep jam nemožna ištrūkt – galva unkliuvus, ė ana, kap unkišė, tep vis:
– Šik margai, šik keršai, šik manais vaikeliais [juokiasi].
Vilkas ir iššikė jos vaikelius. Ir išsibaigė vilkas, kap patelnių deguncių unkišė. Iššikė vaikelius – ir buvo su vaikeliais.
Nu, visa.
PATEIKĖJAS: Aidukaitienė Užrašytojo motina
FIKSUOTOJAS: Pranas Aidukaitis
FIKSAVIMO METAI: 1997
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Dotamai, k., Gražiškių sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dotamų k., Vilkaviškio pav.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 159
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas