NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4178&OId=2267
PAVADINIMAS: [Vaidulis]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Sako, kitąsyk būdavę, o gal ir dabar yra, vaiduliai. Vaiduliais tai būną tie páts velniai, kurie ant žemės valkiojasi. Sako: kuris žmogus buva labai nedoras arba labjausia – kuris priėmęs komunikantą ne praryja, ale, iš burnos išsiėmęs, parneša namon ir kur paslepia, – o kitąsyk žmonės, idant jiems bitės gerai atsiaitų, dėdavę bitėms in avilį, – tai toki žmonės numirę jie vaikščioja ir vaikščioja tokiu būdu: velnias in tokių ledakų žmonių skūrą inlenda ir vaikščioja sau ant žemės kaip tas pats žmogus. Velnias, būdams žmogaus skūroje, nieko tuom sykiu nebijo; jis gal vaikščiot po bažnyčią, gal jį šventyt arba ir šventais daiktais ing jį mėtyt – jam vis tiek. Toksai velnias žmogaus skūroje esąs labai neramus, visur trankąsis, viską mėtąs, laužąs, kas tik jam papuola, arba da ir žmones smaugiąs. Ale jis tik tiek pajiegiąs, kaip tas žmogus, kurio skūroje jis gyvenąs. Tokį žmonės vaiduliu vadina. Jeigu nor nog jo atsikratyt, tai tur, sako, atkast tą žmogų, jo galvą nukirst ir ją jam in tarpą kojų indėt – tai tąsyk nustojąs vaidintis.
FIKSUOTOJAS: Pranas Aidukaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Vaitkabaliai, k., Gražiškių sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 333, Nr. 1
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 237-238, Nr. 1
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas