NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4187&OId=2276
PAVADINIMAS: [Kerštaujanti numirėlė]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Vieną kartą keliolika vyrų jojo į naktigonę ir, jodami pro prūsų kapines, pamatė, kad žmogaus ranka išlindo iš kapo, turinti baltą skepetaitę. Vėjas papūtė – pur pur pur! Dabar vyrai sustojo ir tėmijo, kas ten per prajovas turės nusiduoti. Jims bestovint, žiūri – ir antra ranka išlindo. Ant galo visa žmogysta pasirėplino ant kapo, atsistojo, nusipurtė žemes, perlipo per tvorą ir nuvėjo kaimo link moteriška ypata.
Tarpe jojančių buvo du vokiečiu, jaunu vaikinu.
– Ar žinote ką, vyrai, – sako tuodu vokietuku, – ten aina mūsų motina. Ji pareina kasnakt ir smaugia mūsų tėvą, Grįžkime, vyrai, nes rupūžė mūsų tėvą parėjus užsmaugs.
Bet iš jojančių nesidrąsino nė vienas grįžti. Tada jiedu dvieja sugrįžo ir rado motiną namie. Ėmė botagais plakti ir beplakdami atsivarė į kapus. Ant rytojaus tiedu vaikinu atėjo į kapus, atkasė motinos duobę. Rado ją begulinčią kniūpsčią. Nukirto galvą ir, nutašę pleišką atbulos drebulės, perkalė per krūtinę. Ir anoj daugiaus nevaikščiojo.
PATEIKĖJAS:
FIKSUOTOJAS: Pranas Aidukaitis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 335-336, Nr. 8
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 240, Nr. 8
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas