NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4465&OId=2501 PAVADINIMAS: [Liucipierius, velniai ir Sukaustytas velnias] DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: Pasaulę tveriant, Dievas Liucių su jo aniuolais patalpinęs danguje. Patsai Dievas da trūsėjęs apė pasaulę, o Liucius, danguj būdams, padirbęs puikų krėslą: jis teip buvo intaisęs, kad, kam atsisėdus, tuojaus surakytų ir – daugiaus nog jo neatsitrauks! Liucius manstęs: kaip Dievas ateis, tai jam liepsiąs sėstis, o pats būsiąs Dievu. Ne po ilgam atėjęs Dievas. Liucius sakąs:
– Sėsk, pone Dieve!
Dievas sakąs:
– Tai tu pats atsisėsk...
Liucius ėmęs ir atsisėdęs. Dievas jį prirakintą su tuomi krėslu ir išmetė iš dangaus in pragarą, podraug ir jo draugus. Liucius da ir po šiai dienai sėdi tame krėsle, o jo draugai, velniai, tai lencūgus dantimi graužia, pieluoja. Ir, baigiant pieluot, Liucipierius sako:
– Tik skubinkit pieluot ir mane paleist – aš jus visus iš čia išvesu...
Ir kad ne kunigai, tai ir paleistų. Ale kunigas pirmą dieną Velykų kaip užgieda „aleliuja!“, tai lencūgai ir vėl nauji tampa. Liucipierius vis dar sėdi krėsle...
PATEIKĖJAS: Antanas Savukaitis Iš Lankupėnų, Vilkaviškio pavieto FIKSUOTOJAS: Pranas Aidukaitis IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Lankupėnai, k., Gražiškių sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Lankupėnai, Vilk[aviškio] pav. SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 378-379, Nr. 2 "Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 280, Nr. 2 ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Atgal |