NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4598&OId=2613
PAVADINIMAS: [Baidymus, kurie nesiliovė, kol nebuvo sudraustas velnias]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Mano tėvas vienąkart in Vidgirų girią nujojęs su arkliais naktigonėn. Toje girioje yra tokios pievos, jau nog seniai pavadytos „šiaučių balos“. Tai jis apė táis balas pasileidęs arklius ir atsigulęs, galvą užsiklojęs. Ne po ilgam rodęsi, kad viens raitas ant arklio, kaip tik gal, atlėkęs. Pasibaisėję – galvą pakėlęs pažiūrėjęs. Žiūrįs, kad suvis nieko nematyt. Ir vėlei atsigulęs, galvą užsiklojęs. Begulint klausąs – nog aglių čyskos krintą o krintą ant jo. Ir tas perėjo. Toliaus medžiai rodėsi linkstą ir lūžtą net iki žemės, o vėjo suvis nebuvę. Ir vėl po trumpos valandos pradėjęs kasžin kas užsikloįimą jo traukt – ką tik iš rankų neištraukęs! Tada tėvas atsisėdęs ir sakąs:
– Ko tu, velne, neduodi man miegot: aš per visą dieną teip sunkiai dirbęs...
Daugiaus nieko jau nedaręs – ir jis išsigulėjęs iki rytui. Sako, velnias norėjęs, kad iš tos vietos trauktųs – rasi jam buvęs ant reikalingos vietos atsigulęs.
FIKSUOTOJAS: Pranas Aidukaitis Pateikė tėvas iš Vaitkabalių, Vilkaviškio pavieto, Suvalkų gubernijos
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Vaitkabaliai, Vilkaviškio pav., Suvalkų gub.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 383-384, Nr. 17
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 285, Nr. 17
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas