NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=9769&OId=6888
PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo du broliu, vienas durnas, o kitas kytras. Jiedu pas vieną poną dvare ganė avis, – daugiau ganė kytrasis. Vieną kartą atėjo durnasis savo brolį pietų parleist. Kytrasis in durnių sako:
– Žiūrėk, kaip aš avis palieku gulinčias ir kad teip atėjęs rasčia!
Ir nuvėjo pietų. Durniui avys jau pradėjo visos kelt. Ką jis darysiąs – ėmė avis gaudyt ir pagavęs užsmaugė ir teip visas išsmaugė ir dailiai suguldė pataikydamas, kaip pirmiau gulėjo. Vieną aviną gaudė gaudė, skrandą nusivilko, klumpes numetė – ir viskas ant nieko! Ateina brolis po pietų, o jis vis da aviną gaudo. Brolis sako:
– Tu durniau, kam tu ganioji aviną?!
– Aš noru ir jį paguldyt, – atsakė durnius.
Nuvėjo kytrasis pažiūrėt, kaip jis avis suguldė. Žiūri, kad visos išsmaugtos! Tada pradėjo ant durniaus visaip plūstie už jo durną darbą. Ale nėr ką daryt. Susikalbėjo jiedu tais avis suvilkt in durpinyčią. Kytrasis vilko po vieną, o durnius vis po dvi, tris, nes buvo labai drūtas. Durnius velka sau linksmas ir švilpaudamas, kytrasis buvo labai nusiminęs, nėsa žinojo, kad be bausmės neapsieis.
Gano dabar tą vieną aviną. Atėjo vakaras – parginė tą aviną namon ir, kaip niekas nematė, suvarė in tvartą. Atėjo in grinčią vakarienės. Ant vakarienės buvo virę kuklių. Durnius semia po vieną kuklį, o kytrasis – vis po du, tris. Durnius dabar sako:
– Tu avį po vieną nešei in durpinyčią, o kuklių tai semi po du, tris...
Išgirdo tarnaitė tą jų kalbą – tuojau danešė ponui. Nuvėjo ponas in tvartą persitikryt, ar teisybė. Žiūri, kad tik vienas avinas! Nuvėjo pas piemenis, išklausinėjo, kaip jie padarė su tom avim, – turė pripažyt visą teisybę. Ponas uždarė juodu in kluoną, kad nepabėgtų, ir ant rytojaus juodu nukoros.
Būdamu jiedu kluone, kytrasis nerimuoja, o durnius linksminasi ir juokiasi iš savo brolio. Nusibodo durniui būt kluone, nukėlė duris nog kukių, pasiėmė ant pečių tais duris, ir aina jiedu abudu in girią. Inėjo in tokius tankumynus, rado ugnį kūrinantis. Suprato jiedu, kad čia ateinama žmogžudžių. Insilipo abudu in medį ir tais duris užsinešė ir, užsitaisę ant šakų, užsisėdo.
Ne po ilgam atėjo du žmogžudžiu, užsikūrė daugiau ugnį, pasipylė krepšį pinigų ir skaito. Durnius, medyje sėdėdamas, užsimanė ant savo reikalo. Suriko:
– Broleli, noriu š...!
– Susimildamas, tik neš... ant žemės, nes žmogžudžiai, mus pamatę, išims iš medžio ir užmuš.
Kur tau! Durnius nežiūr: kelines nusileido ir taisosi ant krašto atsitūptie. Ale jam besitaikant kaip duos su durim ant žemės – buldum buldum!
– Užmuša, – galvažudžiai rėkdami, – bėkim, dangus grūva, dangus grūva!
Ir, nubėgę in tankumyną, žiūri, kas tenai pasidarė, nės gaila pinigų palikus. Durnius sau ugnį kūrinasi, švilpauja sau be jokios baimės. Ateina vienas iš žmogžudžių pas durnių pažiūrėt, nuduodamas ateiviu, idant galėtų pinigus nog jo išgaut. Kalbino visaip, o durnius atsako be jokios baimės ir da keršydams sako:
– Kad tik aš juos pagaučia, tai žinočia, ką padaryt su jais!
Žmogžudis mato, kad nieko nepadarys, atsitraukė, o jiedu su broliu, pinigus pasiėmę, parėjo pas poną, už avis užmokėjo. Ponas kytrąjį brolį su savo dukteria apipačiavo ir pavedė jam savo dvarą. O kokia ten svodba buvo, nės pinigų kytrasis gerai turėjo, – visi gėrė ir valgė.
PATEIKĖJAS: Vincas Žvirblis
FIKSUOTOJAS: Pranas Aidukaitis
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Lankeliškiai, k., Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Lankeliškių k., Vilkaviškio pav.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 144-146, Nr. 72
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 72
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas